Nuo balandžio 8 d. kandidatai į Europos Parlamentą buvo kviečiami pasirašyti Žmogaus teisių pasižadėjimą, taip išreikšdami savo pažiūras įvairių diskriminuojamų socialinių grupių, neapykantos bei nepagarbios kalbos, žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu Iki gegužės 25 d. įvykusių rinkimų, šį dokumentą pasirašė 18 kandidatų iš penkių politinių partijų: 6 Liberalų sąjūdžio atstovai, 7 Socialdemokratų partijos nariai, 3 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatai, po 1 Liberalų ir centro sąjungos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politiką.
Dvi politinės partijos savo kandidatų sąrašuose turėjusios daugiausiai atvirai už žmogaus teises pasisakančių asmenų, kaip ir vos nepilnu procentu daugiau rinkėjų balsų surinkusi Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, naujojoje Europos Parlamento kadencijoje turės po 2 mandatus. Nors nei vienas iš minėtą pasižadėjimą pasirašiusių kandidatų nepateko į pirmąsias sąrašų pozicijas, rinkėjų išdalinti pirmumo balsai išreitingavę politikus ir iš esmės pakeitę politinių partijų sąrašus leidžia teigti, jog daugumai Žmogaus teisių pasižadėjimą pasirašiusių kandidatų pavyko bent šiek tiek palypėti į sąrašo viršų.
Stipriausią šuolį Liberalų sąjūdžio sąraše neabejotinai padarė Arminas Lydeka, buvusios Seimo kadencijos Žmogaus teisių komiteto pirmininkas – iš paskutinės, 22-os, vietos per 15 pozicijų pakilęs iki 7-os vietos. Jo kolegos Linas Kvedaravičius (pradiniame sąraše buvo Nr. 14) bei Simonas Gentvilas (pradiniame sąraše buvo Nr. 12) savo poziciją pagerino atitinkamai per 3 ir 2 punktus. Surinkusi beveik 15 tūkstančių pirmumo balsų jauniausia sąrašo kandidatė Aušrinė Armonaitė liko, kaip ir buvo, 8-oje vietoje. Ir tik du kandidatai, Simonas Kairys bei Tomas Baranovas, nežymiai nukrito į atitinkamai sąrašo 13-ą (iš 11-tos) bei 22-ą (iš 18-tos) vietas.
Tuo tarpu Socialdemokratų sąraše labiausiai pakilti pavyko Algirdui Sysui, kuris iš 11-tos vietos šoktelėjo į 6-tąją. Ne ką menkesnis laimėjimas ir Juliaus Sabatausko, kuris sąraše buvo 13-tas, o surinkęs daugiau nei 26 tūkstančius pirmumo balsų, iškopė į 9-ą poziciją. Aktyviausiai už žmogaus teises visos savo politinės karjeros metu kovojanti Marija Aušrinė Pavilionienė partijos sąraše prieš rinkimus buvo paskutinė pirmąjame dešimtuke, tačiau išreitinguota pasiekė 7-tą vietą. Giedrė Purvaneckienė tiek prieš, tiek ir po rinkimų buvo 19-oje sąrašo pozicijoje. Kur kas mažiau pasisekė Remigijui Motuzui (pradiniame sąraše buvo Nr. 7) ir Jurui Požėlai (pradiniame sąraše buvo Nr. 6), kurie nukrito atitinkamai per 8 ir 5 pozicijas.
Vienintelis Tėvynės sąjungos–Lietuvovs krikščionių demokratų partijos atstovas, pasirašęs Žmogaus teisių pasižadėjimą, Rokas Žilinskas, savo partijos sąraše iš 18-tojo šoktelėjo net per 8 vietas. Kur kas prasčiau sekėsi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatams: 9-oje vietoje buvusi Virginija Vingrienė pakilo per dvi pozicijas, tačiau jos kolegos Andrejus Gaidamavičius ir Tomas Tomilinas nukrito atitinkamai per 6 ir 8 vietas. Vienintelis Liberalų ir centro sąjungos kandidatas pasisakęs už žmogaus teises Ignas Grizevičius iš 11-os pozicijos nublokštas į pačią sąrašo pabaigą – 22-ą vietą.
Apibendrinus rinkimų rezultatus galima teigti, jog šie skaičiai byloje ne tik apie į sąrašo viršų palypėjusių politikų asmeninį populiarumą, bet ir apie tai, jog rinkėjai yra linkę palaikyti drąsius, tolerantiškus bei jau metų metus žmogaus teises ginti nebijančius kandidatus. Tuo tarpu tik pastaruoju metu šiais klausimais susidomėjusiems politikams suaktyvėjusių rinkėjų (šįsyk į Europos Parlamento rinkimus susirinko beveik dvigubai daugiau rinkėjų nei prieš penkerius metus) palaikymas gali būti dar tik prieš akis, todėl ir toliau raginsime juos aktyviai pasisakyti už žmogaus teises.
