Praėjusį savaitgalį Budapešte, kuriame pačiai teko gyventi, jau septynioliktą kartą vyko „Budapest Pride“ renginys – seksualinių mažumų eitynės. Su nekantrumu klausiau draugų, kaip viskas praėjo. Dažniausiai sulaukiau atsakymo, kad geriau, nei ankstesniais metais. Dabar galvoju, ar bus galima taip apibūdinti žygio už toleranciją, vyksiančio Vilniuje liepos 27–ąją, eigą? Neįsivaizduoju, kaip tvirta pilietinė visuomenė prieš trejus metus vykusi eitynių istorijos nelaikytų gėdinga.
Tačiau noriu prisidėti prie diskusijos, kurios mano, ir, manau, ne vieno europiečio galvoje – o gal kiek ir viešojoje erdvėje – kelia tiek tokie renginiai kaip „Pride“, tiek neseniai Prancūzijoje priimtas tos pačios lyties santuokas legalizuojantis įstatymas ir ne visai taikūs jį lydėję protestai.
Tai yra diskusija yra apie LGBTQ (angl. lesbian, gay, bisexual, transgender, queer) – lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir queer – žmonių padėtį ir teises Europos Sąjungoje, ir kas tas teises turėtų nustatyti ir suteikti.
Plačiau skaitykite portale delfi.lt
