Šią savaitę Lietuvos vyriausybės ministrai Briuselyje pristatė pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programą. Lietuvos atstovus akylai stebėjo dešimtys europarlamentarų, žurnalistų, nevyriausybinių organizacijų atstovų. Kokį įspūdį paliko Lietuva?
Apie Lietuvos pirmininkavimo pradžią ir kitas Europos Sąjungos aktualijas 15min.lt kalbasi su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu.
– Ar girdėjote, kad prieš pat pirmininkavimą ES Tarybai Lietuvos Seimas pirmuose svarstymuose pritarė įstatymų projektams dėl abortų ir homoseksualių santykių propagandos uždraudimo?
– Taip, aš žinau, kad Lietuvoje įvyko tokių įstatyminių projektų svarstymai.
– Ar žinote daugiau tokių konservatyvių ir puritoniškų šalių Europoje kaip Lietuva?
– (šypteli, pauzė) Manau, kad, pavyzdžiui, abortų klausimas yra gan kontroversiškas ir kitose ES šalyse. Apsisprendimas dėl abortų yra kiekvienos ES šalies narės jurisdikcijos reikalas.
Aš esu prieš tokį įstatymą dėl abortų uždraudimo.
Man, kaip vokiečiui, tokie įstatymų leidėjų ketinimai Lietuvoje yra šiek tiek keistoki.
Bet aš prisimenu, kad ši tema prieš 25 metus kėlė daug aistrų ir Vokietijoje. Bet mes neturime teisės nurodinėti, ką turi daryti kitos šalys dėl abortų.
Kalbant apie kai kurių Lietuvos įstatymų leidėjų iniciatyvą dėl homoseksualų, ji yra absoliučiai nesuderinama su fundamentaliais ES principais.
– Lietuvoje šiuo metu vyksta teisminės batalijos, ar gėjams ir lesbietėms turi būti leista žygiuoti pagrindine sostinės gatve – Gedimino prospektu. Kokia jūsų pozicija dėl šių eitynių?
– Vienareikšmiška: tokia teisė seksualinėms mažumoms Lietuvoje turi būti suteikta.
(pauzė) Homoseksualumas yra dalis žmonijos gyvavimo. Vieni žmonės yra heteroseksualūs, kiti – homoseksualūs. Kištis į žmogaus seksualinės orientacijos dalykus nėra valstybės ar valdžios reikalas.
Kai žmonės eina gatve, man nešauna į galvą minties jų klausti, ar jie heteroseksualūs ar homoseksualūs, ir kaip nors riboti vienų ar kitų teises dėl seksualinės orientacijos.
Manau, kad jokių ribojimų dėl jos negali sukurti nei valdžia, nei visuomenė.
Plačiau skaitykite portale 15min.lt