Tas, kas kalba, kad vaikas – ne šuniukas ar kačiukas, kurį gėjai ar lesbietės galėtų įsivaikinti savo pramogai ir malonumui, tėra tokio pat intelekto lygio kaip šuniuko ir kačiuko hibridas. Apgailėtina, kad ši, žemos prabos ironija kartais naudojama kaip vienas pagrindinių argumentų, nukreiptų prieš aptariamą įvaikinimą.

Nepaisant akivaizdžios tiesos, kad vaikai – ne tik džiaugsmas, bet ir pareiga bei atsakomybė. Taip pat nemaži pinigai. Ne į kišenę, o iš kišenės.

Faktas, kad pati įvaikinimo gėjų šeimose idėja Lietuvoje sutinkama su dalgiais ir šakėmis nekelia nuostabos. Vakarų civilizacijos vertybes tautiečiai linkę priimti tik sielvartingai apraudoję savo išskirtinumą. Pagoniškoji Lietuva buvo prieš krikštą, krikščioniškoji – prieš gėjų partnerystės įteisinimą. Sakysit, lyginti Kristaus mokymą su gašliais pederastų įgeidžiais – pasityčiojimas iš vertybių? Viskas priklauso nuo to, ką mes pripažįstame vertybėmis – toleranciją kitos seksualinės orientacijos žmonėms ar zoologinę neapykantą jiems

Plačiau skaitykite portale delfi.lt