Europos LGBT* teisių žemėlapyje Lietuva krenta į 40-ąją vietą

Š. m. gegužės 17 dieną Tarptautinės dienos prieš homofobiją ir transfobiją (angl. akronimas ‘IDAHOT’) proga tarptautinė LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų) teisių organizacija ILGA-Europe paskelbė 2017-ųjų metų LGBTI teisių Europoje apžvalgą[1].

Šioje apžvalgoje, kaip ir kasmet, įvertinta LGBTI asmenų teisių padėtis 49-iose Europos valstybėse, atsižvelgiant į įstatymus, apibrėžiančius lygybę ir nediskriminavimą, teisinį tos pačios lyties šeimų pripažinimą, kovą su neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais, teisinį lyties pakeitimo pripažinimą, susirinkimų, asociacijų ir saviraiškos laisvę, bei galimybę asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, kreiptis prieglobsčio. LGBTI teisių žemėlapis sudaromas kasmet, atsižvelgiant į pasikeitimus valstybių teisėje. 2013 metais Lietuva šiame žemėlapyje užėmė 31-ąją vietą, 2014 metais, – 33-iąją, 2015 metais – 35-ąją, 2016 metais – 39-ąją, šiemet – kartu su Latvija dalinasi 39-ąja ir 40-ąja vietomis. Konstatuotina, jog LGBTI asmenų teisinė padėtis Lietuvoje negerėja.

Kaimynė Estija 2017-ųjų metų „Vaivorykštės žemėlapyje“ kartu su Albanija dalijasi 23-iąja ir 24-ąja vietomis. Geriausią LGBTI teisių apsaugos bazę turinčių valstybių penketuką sudaro Malta, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Belgija ir Prancūzija. Blogiausiai LGBTI teisių padėtis įvertinta Azerbaidžane, Rusijoje, Armėnijoje ir Turkijoje.

Organizacijos „ILGA-Europe“ pristatytame LGBTI teisių žemėlapyje bei metinėje ataskaitoje pastebimos tendencijos rodo, jog pirmauja nebūtinai tos valstybės, kurios istoriškai laikomos progresyviomis, o tos, kurios parodo tvirtą lyderystę įtvirtinant naujus lygybės politikos standartus. Taip pat pastebima regresijos tendencija, kuomet priimami įstatymai tiesiogiai ribojantys LGBTI asmenų saviraiškos ir asociacijos laisvę.

„2016 metais Lietuvos įstatymų leidėjai neišnaudojo galimybių sustiprinti LGBTI asmenų teisinę apsaugą. Rugsėjį patvirtintas atnaujintas LR darbo kodeksas, kurio nuostatos neapsaugo translyčių asmenų nuo diskriminacijos darbo rinkoje. LR Vyriausybė nesiėmė jokių proaktyvių veiksmų siekiant įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje L. prieš Lietuvą,“ – pabrėžiama „ILGA-Europe“ pristatytoje metinėje ataskaitoje.

2017-ųjų metų LGBTI teisių Europoje apžvalgoje taip pat pastebima, kad LR Seimui buvo pateikta svarstyti Konstitucijos 38-ojo straipsnio pataisa, įtvirtinanti, jog „Šeima sukuriama sudarius santuoką. […] Šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Vis dėlto, organizacijos „ILGA-Europe“ vertinimu, 2016-aisiais metais Lietuvoje, nevyriausybinių organizacijų iniciatyva, įvyko ir LGBTI teisių judėjimo proveržis: surengtos sėkmingiausios šalies istorijoje LGBT* bendruomenės eitynės „Baltic Pride“ 2016.

„Nepaisant pozityvių tendencijų, Lietuva LGBT* žmogaus teisių srityje stipriai atsilieka nuo kitų Europos valstybių. Visoje Europoje vykstant pokyčiams LGBT* asmenų žmogaus teisių užtikrinimo srityje, atotrūkis Lietuvoje tampa akivaizdus. Tai stiprus signalas mūsų parlamento nariams – būtina imtis skubių ir efektyvių priemonių, jei nenorime lygiuotis į savo kaimynus Rytuose,“ – komentavo Nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL Vadovas Vladimiras Simonko.

Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL primena, jog, vertinant LGBT* asmenų padėtį Europoje, pagrindinis dėmesys organizacijos „ILGA-Europe“ metinėje ataskaitoje skiriamas valstybių teisinės bazės analizei. Valstybėse formaliai veikiantys įstatymai yra svarbus, tačiau tikrai ne vienintelis aspektas analizuojant LGBT* asmenų teisinę ir socialinę padėtį šalyje. Turėtume atsižvelgti ir į tai, kaip šie įstatymai taikomi praktikoje, kokia yra bendra visuomenėje tvyranti atmosfera, kokiu mastu su diskriminacija kasdieniame gyvenime susiduria LGBT* asmenys.

[1] 2017-ųjų metų LGBTI teisių Europoje apžvalga prieinama nuo gegužės 17 d. 11 val. adresu: https://rainbow-europe.org/