Ekspertas iš JAV turi receptą Lietuvai: kaip susidoroti su patyčiomis prieš LGBTQ moksleivius

Gegužės viduryje festivalio „Vaivorykštės dienos 2018“ proga Vilniuje lankysis įtraukaus švietimo (ugdymo be atskirties ir diskriminacijos) ekspertas iš JAV dr. Joseph’as G.Kosciwas. Prieš vizitą 15min kalbintas JAV organizacijos GLSEN tyrimų ir strategijos vadovas įvardijo ne vieną pasiūlymą, kaip kovoti su patyčiomis, nukreiptomis prieš LGBTQ (lesbietės, gėjai, biseksualūs, transseksualūs asmenys, taip pat „queer“ – asmenys, kurie nėra heteroseksualūs, heteronormatyvūs arba neidentifikuoja savęs binarėje lyčių sistemoje) asmenis, mokyklose.

Atvyksta su tikslu

Vizito mūsų šalyje metu ekspertas susitiks su vietos LGBT* bendruomene, politikais ir spaudos atstovais.

„Mano vizito tikslas – didinti homofobiškų ir transfobiškų patyčių Lietuvos mokyklose suvokimą, taip pat skatinti geriausių praktikų, susijusių su švietimu, ir būdų padaryti mokyklas saugesnėmis terpėmis lesbietėms, gėjams, biseksualiems, transeksualiems ir „queer“ žmonėms (LGBTQ) tarp JAV ir Lietuvos dalijimąsi“, – tokį tikslą sau kelia į Lietuvą atvykstantis ekspertas.

Festivalio „Vaivorykštės dienos“, kurį organizuoja nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL Tarptautinės dienos prieš homofobiją ir transfobiją proga, metu besilankysiantis mūsų šalyje svečias žadėjo, kad kartu su LGL pristatys LGBT* moksleivių apklausos rezultatus.

Bendradarbiaujant su į Lietuvą atvyksiančio svečio organizacija, pernai vasarą mūsų šalyje buvo atlikta reprezentatyvi 14–18 metų amžiaus LGBT* moksleivių apklausa apie jų patirtis mokymosi aplinkoje. Pasak Joseph’o G.Kosciwo, organizacija GLSEN prie šių klausimų dirba jau daugiau kaip 25-erius metus: „Mes laimingi galėdami dalintis mūsų patirtimis su LGL apie tai, kaip mes suvokiame efektyvias intervencijas, taip pat mokytis iš LGL, kaip mes galime pagerinti savo darbą JAV.“

Pasak eksperto, apklausa buvo atlikta LGL, o techninė pusė buvo padaryta organizacijos GLOSEN. „Rezultatai parodė, kad homofobinės patyčios yra labai paplitusios Lietuvos mokyklose, LGBTQ moksleiviai dažnai sulaukia patyčių ir diskriminacijos. Visuomet nerimą kelia dideli LGBTQ asmenų, kuriems tenka būti tokiose nedraugiškose mokyklų aplinkose, skaičiai. Vis dėlto tai nėra tai, kas Lietuvą sieja su JAV, taip pat su dauguma šalių, kuriose dirbo GLSEN“, – tvirtino ekspertas, pabrėždamas Lietuvos išskirtinumą patyčių klausimu.

Pasiūlė sprendimų

Pasak jo, LGL apklausa parodė, kad reikia dėti pastangas, jog pagerintume mokyklinį klimatą. Tarp efektyvių priemonių, anot eksperto, būtų pagalba mokytojams, kad šie paremtų tokius moksleivius, kurie susiduria su patyčiomis.

Taip pat esą būtų pravartu mokykloje turėti specialų personalą, kuris įsikištų, kai yra tyčiojamasi arba priekabiaujama prie tokių moksleivių, dar vienas būdas – pozityviai reprezentuoti LGBTQ žmones, istoriją ir įvykius, taip pat turėti mokyklų politiką patyčių klausimais.

„Pedagogams reikėtų rengti mokymus apie LGBTQ moksleivių patirtis ir kaip jie turėtų įsikišti, kai vaikai susiduria su homofobinėmis ir transfobinėmis patyčiomis. Mokyklų politika, kuri draudžia patyčias ir priekabiavimą, kuri ypač įtrauktų apsaugą, paremtą seksualine orientacija, lyties identitetu ir lyties išraiška, taip pat galėtų būti viena iš priemonių. Be to, praverstų ir pozityvių LGBTQ temų reprezentavimas mokymosi programoje. LGBTQ moksleivius remiančių erdvių palaikymas, organizacijos, kurios gali dirbti jų naudai, tarkime, LGL – taip pat tarp galimų priemonių stabdyti patyčias mokyklose“, – pasiūlymų Lietuvai pažėrė ekspertas.

Per pastaruosius 20 metų, anot jo, GLSEN duomenys atskleidė, kad pozityvios intervencijos, kaip kad minėta anksčiau, gali padaryti didelį pokytį LGBTQ moksleivių gyvenimuose.

„Mes pastebime, kad kai mokyklos imasi minėtų priemonių, jų aplinkos pastebimai pagerėja, ir tokie moksleiviai ima rečiau praleidinėti pamokas, ima gauti geresnius pažymius, dažniau po mokyklos baigimo toliau stoja į universitetus“, – pastebi ekspertas.

Pasak jo, neįmanoma artimoje ateityje susidoroti su visais įmanomais iššūkiais, su kuriais susiduria minėti moksleiviai, tačiau metai iš metų galime toliau laipsniškai siekti pokyčių.

„Tikiu, kad LGL apklausa ir jų švietėjiškas darbas gali pagerinti mokyklų psichologinį klimatą Lietuvos moksleiviams, tai gali padėti jauniems žmonėms išnaudoti savo potencialą ir teigiamai prisidėti prie Lietuvos kultūros ir ekonomikos jau tapus suaugusiais“, – apibendrina svečias.