Kartą pasirodęs žiniasklaidoje, azerbaidžanietis Raul Mammadli akimirksniu išpopuliarėjo Lietuvos pramogų erdvėje, tapęs žymiausiu transseksualu Lietuvoje.

Būtent transseksualu – nors anksčiau Raulis tikino, kad biologinės lyties keitimas jo nedomina, nes jam tiesiog patinka persirenginėti moterimi, neseniai prisipažino tada nesakęs visos tiesos. Raulio populiarumas rodo, kad transseksualumo temos visuomenę masina ir intriguoja. Todėl viešą įvaizdį visuomenės sąmonėje Raulis kuria ne tik apie save, bet ir apie transseksualius asmenis. Tad kai ką apie Raulio šešėlyje gyvenančius transseksualus ir translyčius žmones būtina patikslinti.

Kol Raulis puošia žiniasklaidą pasakojimais apie savo linksmybes klubuose, gerbėjų lavinas, pabučiuotų vyrų skaičių ir jiems iškrėstus pokštus lovoje, kol pozuoja glamūrinėse fotosesijose ir skelbia vis kitą apnuogintą savo kūno vietą, kol dalija interviu ir dalyvauja TV pramogų laidose, kol teigia, kad jokios grėsmės ar diskriminacijos Lietuvoje neteko patirti, transseksualūs asmenys, švelniai tariant, gyvena kitokius gyvenimus.

ES Pagrindinių teisių agentūros 2011 m. atliktos LGBT apklausos ES mastu (kurios rodikliuose Lietuva dažnai užima paskutinę vietą) duomenimis, diskriminaciją, smurtą ir patyčias translyčiai asmenys patiria įvairiose gyvenimo srityse. Įdomu tai, kad apklausa parodė, jog Lietuvoje diskriminaciją tarp LGBT žmonių dažniausiai patyrė būtent translyčiai asmenys. Tarkim, ieškant darbo per paskutinius 12 diskriminaciją Lietuvoje teigė patyrę 11 proc. lesbiečių, 6 proc. gėjų, 5 proc. biseksualių moterų, 20 proc. biseksualių vyrų ir net 52 proc. translyčių asmenų. Darbe diskriminaciją teigė patyrę 22 proc. lesbiečių, 30 proc. gėjų, 18 proc. biseksualių moterų, 16 proc. biseksualių vyrų ir 38 proc. translyčių asmenų.

Apklausa atskleidžia, kad tendencija Lietuvoje lieka tokia pati ir kitose srityse – translyčiai asmenys diskriminacijos susilaukia daugiau nei kitos seksualinės mažumos iš sveikatos priežiūros įstaigų personalo, mokyklos ar universiteto personalo, pramogų ir maitinimosi įstaigose, parduotuvėje, banke, sporto klube ir pateikiant tikrinti asmens dokumentus. Jie taip pat kartais dažniau negu kitos seksualinės mažumos yra patyrę smurtą ir priekabiavimą, priversti slėpti savo lyties tapatybę darbe, mokykloje ir kasdienybėje dėl susidorojimo baimės. Akivaizdu, kad daugybė transseksualių žmonių Lietuvoje rauliško gyvenimo negyvena, o kai kuriems net ir išėjimas į miesto ar miestelio gatvę tampa rizika.

Skaitykite daugiau delfi.lt