Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose priimta nutartis, kuria sustabdomas civilinės bylos dėl lytį nurodančių civilinės būklės aktų keitimo nagrinėjimas ir kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti byloje taikytinų įstatymų atitiktį pagrindiniam Lietuvos Respublikos teisės aktui.

Bylos aplinkybės

Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia ir panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. išvadą; 2) įpareigoti ištaisyti įrašą apie pareiškėjos lytį civilinės būklės aktuose, pakeičiant įrašą iš vyriško į moterišką; 3) pakeisti įrašus apie vardą ir pavardę civilinės būklės aktuose taip, kad šie įrašai atspindėtų pareiškėjos lytinę tapatybę, o keičiant lyties įrašą aktuose, keisti ir asmens kodą.

Pareiškėja yra translytė moteris, kuri pagal civilinės būklės aktų įrašus yra vyriškos lyties asmuo, tačiau jau ilgą laiką save identifikuoja kaip moterį ir gyvena kaip moteris.

Teisinio reguliavimo spragos

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikoje susiklostė situacija, kai įstatymai leidžia asmeniui keisti lytį ir registruoti lyties pakeitimą, tačiau realiai įstatymų, reglamentuojančių tiek lyties pakeitimą, tiek lyties pakeitimo registravimą, nėra.

Civilinio kodekso 2.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. CK 2.27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Tačiau medicininį lyties pakeitimą reglamentuojantis įstatymas iki šiol nėra priimtas.

Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme asmens lyties pakeitimo registravimas nėra reglamentuotas, nors CK 2.18 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą.

Gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktas asmens kodas yra unikalus ir nekeičiamas, nors GRĮ 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmens kodo pirmasis skaitmuo atitinka lytį ir gimimo šimtmetį.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija

Teismas pažymėjo, kad EŽTT 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendime byloje L prieš Lietuvą (peticijos Nr. 27527/03) konstatavo Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą dėl teisinio reguliavimo spragos. EŽTT nurodė:

„Lietuvos teisėje pripažįstama jų teisė pasikeisti ne tik lytį, bet ir civilinės būklės aktų įrašus. Tačiau egzistuoja teisės spraga; nėra įstatymo, reglamentuojančio viso lyties pakeitimo operacijas… atsidūrė kankinančioje nežinioje dėl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybės pripažinimo.“

EŽTT sprendime byloje A.P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją (peticijų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13) konstatavo, kad reikalavimas asmeniui prieš keičiant gimimo liudijime duomenis apie lytį privalomai atlikti negrįžtamus išvaizdos pokyčius pažeidžia Konvencijos 8 straipsnį.

Konstitucinio Teismo jurisprudencija

Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutarimu, kuriame konstatyta, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo formų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos, kuris kartu laikytinas ir žmogaus orumo žeminimu.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė.

Kreipimasis į Konstitucinį Teismą

Teismas nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti:

1. Ar Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas tiek, kiek jame neįtvirtinta galimybė civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti duomenis apie asmens lytį, duomenų apie lytį pakeitimo pagrindai, sąlygos ir tvarka, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;
2. Ar Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 8 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad asmens kodas yra nekeičiamas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Administracinės lyties pripažinimo procedūrosklausimas nesprendžiamas jau 17 metų

Lietuva ilgą laiką sulaukia tarptautinės kritikos dėl translyčių asmenų teisių neįgyvendinimo. Europos Tarybos Ministrų komitetas 2024 m. kovo 20 d. L prieš Lietuvą bylos kontekste priėmė tarpinę rezoliuciją, ragindamas Lietuvos valdžios institucijas pateikti teisėkūros proceso užbaigimo tvarkaraštį. Komitetas pažymėjo, kad nepaisant komiteto kartotinių raginimų, šioje srityje jokios pažangos kol kas nepasiekta.

Pagal tarptautinės organizacijos TGEU naujausią metinį Translyčių teisių indeksą, Lietuva šiemet atitiko tik 6 iš 32 vertinamų kriterijų: Lietuvoje nėra teisės aktų, kurie draustų lytinės tapatybės pripažinimą; egzistuoja administracinės procedūros asmenvardžių keitimui dokumentuose; teismo keliu galima pasikeisti civilinės būklės aktus; norint pasikeisti dokumentus nėra privaloma chirurginė intervencija bei nėra taikomas priverstinės sterilizacijos reikalavimas. Tačiau procedūra prieinama tik nesusituokusiems asmenims, vis dar reikalinga medicininė diagnozė, pati teismo procedūra netenkina kriterijų nustatytų Europos Tarybos rezoliucijos 2048 (2015) standartų, kurie reikalauja greitų, skaidrių ir prieinamų administracinių procedūrų, grindžiamų savęs apibrėžimu, prieinamų visiems neatsižvelgiant į amžių ar šeiminę padėtį, be psichikos sveikatos diagnozės reikalavimo.

Europos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2012 m. duomenimis, 61% LGBT asmenų Lietuvoje teigė, kad jie buvo diskriminuojami arba priekabiaujai elgtasi, tai buvo aukščiausias diskriminacijos rodiklis ES.

Tarp 2023 m. kovą pateiktų JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto
rekomendacijų Lietuvaibuvo raginimas užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo visų formų
diskriminacijos ir smurto dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, kuris trukdo
aukoms naudotis savo ekonominėmis, socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis.

Ši nutartis suteikia naujų vilčių teisinėmis priemonėmis išspręsti daugiau nei 17 metų trunkantį įstatymo leidėjo valios trūkumą sureguliuoti administracinę lyties pripažinimo procedūrą ir taip apsaugoti translyčių asmenų teises.