Ar Lietuvos įstatymai dėl „šeimos vertybių“ padarys žalos homoseksualų teisėms?

VILNIUS, Lietuva – nors nėra taip drastiškai nusiteikusi kaip drakoniški Ugandos įstatymai prieš gėjų teises, kur už kai kuriuos homoseksualius santykius yra taikoma mirties bausmė, visgi šį mėnesį Lietuva priėmė įstatymą, kurį stebėtojai vadina nerimą keliančiu ir homofobišku.

Įstatymas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, įsigaliojo kovo 1 d. ir riboja viešosios informacijos sklaidą, kuri daro įtaką „psichinei ir fizinei sveikatai, intelektualiniam ar moraliniam vystymuisi“ vaikų iki 18 metų.

Šis įstatymas yra daug apimantis. Tarp daugybės temų, kurios yra laikomos netinkamomis  nepilnamečiams yra:
 „kurios skatina netinkamus mitybos  ir higienos įpročius ir fizinio aktyvumo trūkumą“;
„kuri rodo masinę hipnozės sesiją, kurios tikslas paveikti žiniasklaidos auditoriją“;
„kuri skatina turto žalojimą  ar naikinimą“;
„kuri yra erotinio pobūdžio“;
„kuri skatina lytinius santykius“;
„kuri kelia baimę ar siaubą“;

„kuri skatina lošimą, skatina ir siūlo dalyvavimą laimėjimų žaidimuose, loterijose ir kituose žaidimuose, kuriuose galima lengvai  laimėti“.

Tačiau dalis, kuri pritraukė daugiausiai nesutarimų  yra ta, kuri draudžia tokią informaciją, kuri niekina šeimos vertybes ir skatina kitokias santuokos ir šeimos formavimo sąvokas, nei tos, kurias įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas“.

Kitaip tariant, įstatymas draudžia bet kokią santuoką, išskyrus  sąjungą tarp vyro ir moters.
Reakcija į teisės aktus buvo greita ir nedviprasmiška. Lietuva tapo Europos Sąjungos nare 2004 m. ir pasirašė ES įstatymus susijusius  su žmogaus teisėmis, įskaitant tuos, kurie draudžia diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. “Amnesty International”  išspausdintame pareiškime pavadino įstatymą  „anachronizmu“.
 „Tai žemina homoseksualius žmones ir jų teisių gynėjai  rizikuoja cenzūrinėmis ir finansinėmis nuobaudomis“, teigia John Dalhuisen iš žmogaus teisių gynimo organizacijos.
Įstatymo rėmėjei teigia, kad toks įstatymas yra reikalingas ir yra skirtas kovoti su lėta visuomenės degradacija. „Šis įstatymas yra būtinas, nes matome vertybių, kurios yra būtinos bet kokiame šeimos gyvenime, žlugimą”, – sako Mantas Adomėnas, didžiausios partijos parlamente Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas.
Adomėnas teigė, kad įstatymas neribos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teisių (LGBT) – tiesiog užkirs jiems kelią akivaizdžiai rodyti tos pačios lyties asmenų santuokas kaip teigiamą dalyką vietose, kur vaikams ši informacija  galėtų būti  prieinama. Įskaitant mokyklas, viešas vietas, internete ir žiniasklaidoje, pavyzdžiui, per televiziją iki dešimtos valandos vakaro.
“Įstatymas neriboja gėjų demonstracijų” – tvirtina Adomėnas. „Bet kai [demonstravimas] yra rodomas per televiziją, tai klausimas yra tame, kaip tai turi būti pateikiama“ – pridūrė jis.
Kaip pavyzdį Adomėnas pateikė atvejį, kai Erling Lae, Oslo meras, kuris atvirai prisipažįsta esąs gėjus, atsivedė savo sutuoktinį į tarptautinių merų konferenciją, kuri įvyko pernai Vilniuje.

„Jis negali eiti į nacionalinę televiziją iki dešimtos valanos vakaro, ir [skatinti tos pačios lyties santuokas]“ – teigė Adomėnas. „Jeigu tai yra naujienų pranešimas – tai priimtina, bet jis negali skelbti, sakydamas: “Mes Norvegai esam tokie nuostabūs, nes mes turime tokį santuokos tipą”.

“Įstatymas neprieštarauja Europos teisės nuostatomis. Mes turime skirtingas sąvokas apie šeimą” – teigė jis. Tuo pačiu metu įstatymas apsaugo Lietuvos jaunimą nuo “netinkamos informacijos“.

“Jie užauga ir tada pamato, kad iš tiesų jie negali turėti tokios santuokos“,- teigė Adomėnas.

Deputatai sušvelnino pernykštę  įstatymo versiją , kurį draudė visą informaciją apie “homoseksualių santykių propagavimą, biseksualius ir poligaminius santykius“. Europos Parlamento nariai, atstovaujantys gėjų ir lesbiečių grupės teises,  parašė atvirą laišką Lietuvos Seimui sakydami, kad teisės aktai pažeidė pagrindinius principus.

Nepaisant to, nauja įstatymo redakcija kelia nerimą.’“Teisinė  forma gerokai pasikeitė“,- teigia Bruno Selun, Europos Parlamento LGBT teisių grupės sekretorius. „Tačiau jo esmė yra homofobiška, nes šeima yra siejama tik su tradicine šeimos sąvoka bei riboja ir nepriima LGBT šeimos“.

Stebėtojai tvirtina,  kad ginčo objektas yra tas, kaip griežtai įstatymas bus interpretuojamas. Pirmasis bandymas gali būti „Baltic Pride“ šventė, dviejų dienų LGBT renginys, kuris planuojamas gegužės mėnesį. Jo metu įvyks konferencija, meno paroda ir gėjų eitynės.

Pasak Vladimiro Simonko ir Eduardo Platovo, Lietuvos gėjų lygos vadovų, šalis išlieka tradicine visuomene, kurioje katalikų bažnyčia vaidina pagrindinį vaidmenį. Jie baiminasi, kad įstatymas  gali pabloginti bendrą atmosferą, kurioje gėjai ir lesbietės negali jaustis patogiai ir žiniasklaida bijos rašyti  LGBT klausimais.
„Manome, kad palyginus Briuselį, Amsterdamą ir čia, yra didelis skirtumas“ – teigė Simonko. „Yra ta agresija gatvėse – mes visada turime kontroliuoti save“.
“Jei pamatau keleta vaikinų, kurie gali būti agresyvus, aš pereinu į kitą gatvės pusę” – pridūrė jis.
Tačiau kiti šį įstatymą mato kaip bendro judėjimo į priekį nuo sovietų visuomenės ir paveldėtų apribojimų bei prietarų į atvirą, tolerantišką Vakarų tautą problemą.
„Mes dabar jau turime visiškai naują kartą, tačiau yra didžiulis atotrūkis tarp kartų. Yra liberalus jaunimas ir yra vyresnė karta,  užauginta sovietų laikais, kurie nėra visiškai išsilaisvinę iš savo stereotipų ir yra labai pasipiktinę” – sakė Kęstutis Sadauskas, ES atstovas Vilniuje.

Nepaisant to, ES atstovas sakė, kad Europos Komisija labai atidžiai stebės, kaip  bus taikomi įstatymai. „Mažumų apsauga yra demokratijos brandumo  ir stiprumo ženklas – tai išbandymas lakmusu“.

Pagal David L. Stern