Vykdydama šį projektą LGL siekia pasinaudoti savo ilgamete patirtimi atliekant tyrimus, vykdant advokacijos ir sąmoningumo didinimo veiklas, telkiant nacionalinės ir tarptautinės advokacijos pastangas, didinant sprendimų priėmėjų, pilietinės visuomenės ir LGBT bendruomenės sąmoningumą apie neigiamą diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos poveikį LGBT bendruomenei, ypatingai pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams (LGBT moksleiviams) ir daryti įtaką diskriminacinio pobūdžio Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos panaikinimui.

2009 metais priimtos Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – Nepilnamečių apsaugos įstatymo) pataisos numato, kad informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“ yra laikoma darančia žalingą poveikį nepilnamečiams ir yra draudžiama.

Nepaisant tarptautinių institucijų kritikos, įstatymo nuostata ne kartą buvo pasitelkiama siekiant apriboti su LGBT bendruomene susijusią informaciją. Nors pastaruoju metu Lietuvos Vyriausybė priima tarptautinės bendruomenės rekomendacijas dėl Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos panaikinimo, tuo pat metu teisinasi, kad įstatymo nuostata nėra taikoma siekiant diskriminuoti LGBT bendruomenę Lietuvoje. 2023 m. sausio 23 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą (Nr. 61435/19): Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnį.

Keturioliktus metus veikianti Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostata turėjo neigiamą poveikį LGBT bendruomenei Lietuvoje, ypatingai pažeidžiamiausiems bendruomenės nariams – LGBT moksleiviams.

LGBT moksleivių padėtis Lietuvoje nėra stebima, todėl LGL ėmėsi iniciatyvos reguliariai atlikti LGBT moksleivių apklausas. Naujausia, įgyvendinant Aktyvių piliečių fondo projektą „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“ 2022 m. spalį – 2023 m. sausį atlikta LGBT moksleivių apklausa, kurioje dalyvavo 1588 respondentai nuo 14 iki 19 metų, parodė, kad LGBT moksleivių padėtis, lyginant su 2017 metais atlikta išsamia apklausa, reikšmingai pablogėjo.

2022 m. mokinių nesaugumo pojūtis dėl seksualinės orientacijos mokykloje išaugo 11,4 procentiniais punktais. Per penkerius metus sumažėjo ir bendras saugumo pojūtis mokykloje (nuo 17,7 proc. 2017 m. iki 15,6 proc. 2022 m. 64 procentai apklausoje dalyvavusių LGBT moksleivių mokykloje „labai dažnai“ arba „dažnai“ girdi homofobines replikas. Vos 34,1 procentas moksleivių nurodė, kad mokytojai reaguoja į panašias replikas. Vos 0,7 proc. moksleivių nurodė sulaukę naudingos mokyklos darbuotojų paramos susidūrus su patyčiomis. 8,1 proc. respondentų nurodė, kad dėl mokykloje jaučiamo nesaugumo jausmo per pastarąjį mėnesį praleido pamokas. Apibendrinant galima teigti, kad susidūrę su patyčiomis dėl priklausymo LGBT bendruomenei, moksleiviai yra priversti dorotis su jų padariniais patys.

Sudėtinga ir nuolat prastėjanti LGBT moksleivių padėtis reikalauja imtis skubių priemonių siekiant atkreipti atsakingų sprendimų priėmėjų dėmesį į žalingą Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatos poveikį emociniam klimatui Lietuvos mokyklose.

Padedama „IGLYO“, LGL siųs laiškus nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms, siekdama informuoti politikos formuotojus apie neigiamą šios įstatymo nuostatos poveikį, vykdys peticiją, surengs protestą, advokacijos apskritąjį stalą ir diskusiją tarptautinės konferencijos metu, kurioje dalyvaus politikos formuotojai.

Projektą remia: