Teisinė situacija

Apsauga nuo diskriminacijos

Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją lytinės orientacijos pagrindu darbe, švietimo bei vartotojų teisių srityse. Asmenys viešai kurstantys diskriminaciją, neapykantą, smurtą, fizinį susidorojimą su LGBT bendruomene ar jai priklausančiu asmeniu (taip pat ir kitais įstatymų numatytais pagrindais, tokiais kaip tautybė) yra yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas diskriminacinius motyvus, tokius kaip seksualinė orientacija, bet kurioje nusikalstamoje veikoje traktuoja kaip bylą sunkinančias aplinkybes.

Susirinkimų laisvė

Teisinės nuostatos, reguliuojančios susirinkimų laisvę, yra numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lygių galimybių įstatyme. Nors įstatymai teoriška gina teisę į taikius susirinkimus, praktikoje LGBT bendruomenė dažnai susiduria su sunkumais siekdama ją įgyvendinti. Pagrindai, kuriais valdžios institucijos dažniausiai grindžia sprendimus neleisti organizuoti nepageidaujamų LGBT renginių, yra tradicinės šeimos vertybių apsauga, viešoji tvarka bei saugumas. Pavyzdžiui, 2007-asiais Vilniaus miesto savivaldybė atsisakė suteikti teisę Lietuvos Gėjų Lygai surengti „Baltic Pride“ eitynes. LGL apskundė šį sprendimą ombudsmenui, tačiau skundas nebuvo patenkintas. Taip pat nebuvo patenkintas ir vėlesnis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 2010-aisiais surengtos „Baltic Pride“ eitynės buvo tiek susirinkimų laisvės užtikrinimo, tiek ir LGBT žmonių pergalė. Renginys įvyko sėkmingai, nors ir buvo bandymų jį uždrausti. Daugiau informacijos apie teisinį procesą, siekiant surengti 2010-ųjų eitynes, galite rasti LGL parengtame pranešime Changing Faces.

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas įsigaliojo 2010-ųjų metų kovo 1-ą dieną. Šis įstatymas numato, jog informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės“ arba „skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“, yra pripažįstama kaip daranti neigiamą poveikį nepilnamečių vystimuisi ir todėl yra ribojama. Lietuvos teisėje, santuoka yra suprantama kaip laisvu vyro ir moters sutikimu sudaroma teisinė sąjunga. Dėl to, viešas kalbėjimas apie tos pačios lyties asmenų partnerystę ar lygias teises į santuoką, galėtų būti draudžiamas minėto įstatymo pagrindu. Šiuo teisės aktu buvo remiamasi siekiant uždrausti „Baltic Pride 2010“ eitynes. Originaliame įstatymo projekto tekste buvo numatytas homoseksualių, biseksualių ar poligaminių santykių propagavimo draudimas. Vis dėlto, ši nuostata buvo pakeista, atsižvelgiant į tarptautinį spaudimą iš Europos Parlamento bei žmogaus teises ginančių organizacijų.

Tos pačios lyties santykių pripažinimas

Nei registruota partnerystė, nei santuokos institutas tos pačios lyties asmenų poroms Lietuvoje nėra įteisinti Yra keletas nuostatų, užkertančių kelią minėtų institutų įteisinimui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis numato, jog santuoka yra „sudaroma laisvu vyro ir moters sutikimu“. Tos pačios lyties asmenų santuokas taip pat draudžia Civilinio kodekso 3.12 straipsnis, numatantis, kad santuoką „leidžiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu“. Be to, Civilinis kodeksas numato partnerystės institutą, tačiau šio instituto įgyvendinimą turintis užtikrinti įstatymas dar nėra priimtas. 2011-ųjų lapkritį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė įstatymo projektą, kuriame buvo pripažintas kartu gyvenančių nesusituokusių porų statusas. Tačiau, Ministerija nepasiūlė į šio įstatymo taikymo apimtį įtraukti ir tos pačios lyties poras. Seimo narė A. M. Pavilionienė, atstovaujanti Socialdemokratų partijai, įregistravo kitą įstatymo projektą, kuriame buvo numatyta galimybė tos pačios lyties poroms įregistruoti partnerystę. Deja, tuometinis teisingumo ministras Remigijus Šimašius teigė, jog homoseksualioms poroms jau yra suteikta pakankamai teisinių priemonių savo interesams apsaugoti. Minėtas įstatymo projektas taip ir nebuvo patvirtintas.

Lyties tapatumas

Transeksualų teisių užtikrinimas Lietuvoje išlieka itin rimta problema. Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pirma dalis numato, jog „Nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Toks asmens prašymas turi būti išreikštas raštu.“ Antroje dalyje įtvirtinta, kad „Lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai“. 2007-aisiais Lietuva pralaimėjo bylą L. prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Teismo sprendimas įpareigojo Lietuvą priimti lyties keitimo procedūras bei sąlygas reguliuojantį įstatymą, tačiau Lietuva šią pareigą ignoravo. Dar daugiau, netgi buvo keli bandymai išspręsti šią teisės spragą panaikinant minėtą teisės normą.

Karinė tarnyba

Gėjams ir lesbietėms leidžiama tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 2011-aisiais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą, jog Karo tarnybos statutas aiškiai nedraudžia diskriminacijos lytinės orientacijos pagrindu. Kontrolieriaus tarnyba pažeidimo nenustatė, tačiau parekomendavo įtraukt minėtą pagrindą.

Siūlymai riboti LGBT teises

Pastaraisiais metais pasitaikė atvejų, kai buvo siūloma priimti teisės aktus, kuriais buvo siekiama apriboti LGBT asmenų teises, ypatingai bandymai uždrausti lyties keitimo operacijas bei nuolatiniai Seimo nario Petro Gražulio siūlymai uždrausti „homoseksualų propagandą“.