„Baltic Pride“ 2017 šiais metais vyko Estijos sostinėje Taline. Laukiau, kol galėsiu apsilankyti šiame renginyje ir nusprendžiau pasiekti Taliną keliaudamas „autostopu“ su savo draugu iš Vilniaus. Apsistojome pas vietinius gyventojus „Couchsurfing“ svetainės pagalba, nes manėme, jog tai yra puiki mintis norint pilnai pasimėgauti šia kelione, kuri išliks mūsų mintyse ilgam. Mes sutikome daug nuostabių, skirtingų ir draugiškų žmonių, kurie padėjo mums kelyje bei pagelbėjo orientuotis mieste ir jo apylinkėse.

Mums labai pasisekė, kad turėjome progą pasidžiaugti labai geru oru. Visas dienas, praleistas Taline, mieste buvo saulėta, šviesu ir labai šilta, tad be vargo galėjome mėgautis vaizdais ir „Pride“ eitynėmis!

Jei atvirai, nežinojau, ko tikėtis čia vykstant. LGBT* bendruomenės Baltijos šalyse nėra labai šiltai sutinkamos, nors Estija atrodo platesnių pažiūrų palyginus su Lietuva arba Latvija. Tačiau vos atvykęs į susitikimo vietą, pamačiau minią žmonių, apimtų euforijos ir besidžiaugiančių galimybe drauge susiburti iš švęsti bei būti savimi. Tuomet aš supratau, jog viskas vyks sklandžiai ir bus puiki diena!

Pačios eitynės buvo ramios, bet su šventine nuotaika, todėl tikrai buvo galima jomis mėgautis, nepaisant keturių protestuotojų su protesto ženklais ir signalais. Renginyje nestigo energija bei džiaugsmu trykštančių žmonių, šalimais buvo apsauga bei savanoriai, kurie ten dalyvavo ir buvo pasiruošę padėti kilus pavojui.

Renginyje dalyvavo daug žmonių iš skirtingų šalių, ne tik iš Baltijos valstybių, bet ir visos Europos, Rusijos, kartu protestavusių prieš LGBT* asmenų persekiojimą Čečėnijoje ir pasisakiusių už meilę. Ėjome vieni šalia kitų per senamiestį iki aikštės priešais „Sõprus“ kino teatrą, ten vyko koncertas atvirame ore, buvo nemažai atlikėjų ir garbingų žmonių, mininčių ir švenčiančių šį svarbų renginį.

Šventė truko net iki sutemų. Vėliau kartu su draugais bei kitais dalyviais vykome į oficialų „after party“ prašmatniame senamiesčio klube, kur šokome ir mėgavomės nuostabia laisvės ir pasididžiavimo atmosfera.

Buvo smagu ir įdomu apsilankyti šiame renginyje, šalyje, kuri labai skiriasi nuo manosios. Labiausiai mane nustebino mano paties draugai, kurie dalyvavo kartu su manimi, nepaisant to, kad aš nesitikėjau jų čia išvysti. Tačiau dar didesnę nuostabą kėlė tai, kad po viso žygio, mano miela draugė ukrainietė Tania prisipažino, kad ji čia dalyvavo pirmą kartą ir dėkojo man, kad ją pakviečiau, nes suvokimas, kad tai tiesiog paprasti žmonės besimėgaujantys akimirka, jai atvėrė akis.

Visame pasaulyje vis dar gausu žmonių, kurie galėtų būti bent šiek tiek platesnių pažiūrų, kad suprastų, jog nėra ko bijoti būti savimi ir leisti kitiems jaustis laisviems. Tačiau vien matymas, kiek daug žmonių palaikė šias eitynes, daro mane labai laimingą ir suteikia daug vilčių ateičiai. Net tik man, bet ir kitiems.

LGL įgyvendina 10 mėnesių trukmės projektą „Demokratija ir menas: LGBT bendruomenės ir sąjungininkų įgalinimo bei stiprinimo link“ pagal Erasmus+ Europos Savanorių Tarnybos (EST) programą.