2025 m. tarptautinės trans teisių organizacijos „TGEU“ praskelbtas Trans asmenų teisių indeksas ir žemėlapis atskleidžia niūrią realybę: pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį trans asmenų žmogaus teisių padėtis Europoje ir Centrinėje Azijoje labiau pablogėjo nei pagerėjo. Lietuva, kaip ir daugelis Rytų Europos valstybių, atsidūrė pavojingoje padėtyje – atsilikdama teisinės apsaugos srityje, tuo metu kai demokratinės vertybės nuolat puolamos.

Lietuva: ribota apsauga, auganti skuba

2025 m. „TGEU“ indekso duomenys atskleidžia, kad Lietuva neatliepia trans bendruomenės poreikių:

• Teisinis lyties pripažinimas (TLP): Lietuvos įstatymai numato teisę keisti lytį, tačiau nenustato sąlygų ar administracinės procedūros, kaip tai padaryti. Šią teisinę spragą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2007 m. byloje L. prieš Lietuvą pripažino žmogaus teisių pažeidimu (8 straipsnio pažeidimas). Šiuo metu TLP įmanomas tik teismo keliu, kuris nėra pagrįstas savęs identifikavimu ir neatitinka prieinamumo, aiškumo ir efektyvumo kriterijų.
• Depatologizacija ir sveikatos priežiūra: Lietuvoje nėra nacionalinių priemonių trans tapatybių depatologizavimui ar žalingų praktikų, tokių kaip „konversijos terapija“, draudimui. Trans asmenims reikalinga sveikatos priežiūra lieka beveik visiškai nereglamentuota ir sunkiai prieinama.
• Antidiskriminaciniai įstatymai: Nors egzistuoja bendros antidiskriminacinės priemonės, jos neapsaugo trans asmenų visapusiškai – ypač sveikatos, būsto ar viešųjų paslaugų srityse. Sąvokos „lytinė tapatybė“ ir „lytinė raiška“ nėra aiškiai įtrauktos.
• Tarpsektorinės spragos: Trans žmonės, priklausantys kitoms pažeidžiamoms grupėms – migrantai, romai, žmonės, gyvenantys su ŽIV, ar turintys negalią – patiria daugialypę diskriminaciją ir politikos formuotojų lieka beveik nematomi.

„Atsisakymas teisiškai pripažinti trans žmonių teises – tai ne tik teisinė problema, tai – pačios jų egzistencijos neigimas,“ – sako Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko. „Negalėdami atnaujinti savo dokumentų, trans žmonės Lietuvoje kasdien patiria pažeminimą, atskirtį ir smurtą.“

Teisių nepripažinimo pasekmės

Lietuvoje nesant tinkamo TLP mechanizmo daugelis trans žmonių negali gauti dokumentų, atitinkančių jų lytinę tapatybę. Dėl to jie susiduria su prievartiniu atsiskleidimu, diskriminacija darbo rinkoje, atsisakymu suteikti paslaugas ir policijos priekabiavimu. Neturint aiškių sveikatos priežiūros gairių ar apsaugos priemonių, daugelis trans žmonių yra visiškai atskirti nuo priežiūros arba priversti kreiptis dėl brangių, nereglamentuotų paslaugų užsienyje.

„Teisinis nematomumas stiprina socialinę stigmą,“ – sako Vladimiras Simonko. „Kai valstybė atsisako pripažinti trans žmones teisiškai, ji siunčia žinią, kad jų teisės nėra svarbios. Pasekmes matome kiekvieną dieną – švietime, darbe, saugume.“

Teisių gynimas = demokratijos gynimas

2025 m. Europos kontekstas aiškiai rodo ryšį tarp trans teisių mažinimo ir demokratinių institucijų silpnėjimo. Kuo daugiau priimama priešiškų trans teisėms teisės aktų, tuo stipresnės tampa atakos prieš pilietinę visuomenę, nepriklausomus teismus ir žiniasklaidą. Lietuvos demokratinis atsparumas šiuo metu išbandomas – ne tik iš išorės, bet ir dėl pačios valstybės neveikimo.

Kelias į priekį

Lietuva turi pasirinkimą: likti pasyvi augančių grėsmių akivaizdoje arba imtis konkrečių žingsnių. „TGEU“ surinkti duomenys rodo aiškią kryptį siekiant progreso tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu:

• Įgyvendinti teisinį lyties pripažinimo procesą, grindžiamą savęs identifikavimu, be medicininių ar psichologinių reikalavimų.
• Įtraukti lytinę tapatybę ir raišką į nacionalinius antidiskriminacinius įstatymus visose viešojo gyvenimo srityse.
• Užtikrinti prieinamą, žmogaus teisėmis ir informuotu sutikimu paremtą trans asmenų sveikatos priežiūrą.
• Pripažinti ir remti trans žmones, susiduriančius su daugialype marginalizacija.

Lemiamas momentas Lietuvai

Lietuvos pozicija 2025 m. Trans asmenų teisių indekse atspindi dabartinius politikos trūkumus – bet tai nėra neišvengiama ateitis. Įsipareigodama esminėms teisinėms reformoms ir suderindama savo politiką su Europos žmogaus teisių standartais, Lietuva gali pasirinkti apginti ne tik trans žmonių teises, bet ir demokratines vertybes, kurias pati deklaruoja ginanti.