„ILGA-Europe“ paskelbtoje ataskaitoje atskleidžiama, kaip LGBTI žmonės instrumentalizuojami siekiant ardyti laisvės ir demokratijos pagrindus visoje Europoje.

2025 m. vasario 18 d. paskelbta tarptautinės LGBTI teisių organizacijos „ILGA-Europe“ metinė LGBTI žmogaus teisių padėties Europoje ir Centrinėje Azijoje apžvalga perspėja apie prasidedančią naują erą, kai augantis pasipriešinimas LGBTI žmogaus teisėms kelia grėsmę pagrindinėms teisėms. Vyriausybės kursto neapykantą LGBTI bendruomenėms, siekdamos priimti įstatymus, ribojančius žodžio laisvę, asociacijų laisvę ir sąžiningus rinkimus.

Vyriausybės vis dažniau imasi taktikos, panašios į Rusijos, priversdamos NVO registruotis kaip „finansuojamas iš užsienio“, kad pakenktų jų legitimumui, apribotų finansavimą ir slopintų žmogaus teisių aktyvizmą. Šios priemonės, žinomos kaip „užsienio agentų“ įstatymai, yra sukurtos neva siekiant „apsaugoti šeimas ir tradicines vertybes“, ir dažniausiai yra nukreiptos būtent prieš LGBTI NVO. Praėjusiais metais Bulgarijoje, Sakartvele, Vengrijoje, Kirgizijoje ir Juodkalnijoje pateikti „užsienio agentų“ įstatymų projektai kėlė tiesioginę grėsmę pilietinei visuomenei.

Tokie teisės aktai priimami kartu su vadinamaisiais „LGBT propagandos“ įstatymais, kuriais siekiama kriminalizuoti LGBTI asmenų matomumą, uždrausti turinį, nutildyti aktyvistus ir apriboti susirinkimų laisvę. Pastarieji buvo aptarti, pasiūlyti arba priimti septyniose šalyse (Azerbaidžane, Baltarusijoje, Bulgarijoje, Sakartvele, Kazachstane, Rumunijoje ir Slovakijoje) arba po jų. Šie įstatymai vis labiau taikomi švietimo sektoriuose, ribojantys arba visiškai užkertantys kelią LGBTI klausimų įtraukimui į mokymo programas ir sąmoningumo didinimo iniciatyvas. Be to, Bulgarijoje, Vengrijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Norvegijoje, Rumunijoje, Rusijoje ir Slovakijoje buvo užfiksuoti bandymai priimti teisės aktus, kuriais LGBTI temos neįtraukiamos į lytinį švietimą.

Šiame kontekste neapykantos kurstymas prieš LGBTI bendruomenę, seksizmas ir mizoginija vis labiau normalizuojami, dažnai skatinami visuomenės veikėjų, įskaitant politinius ir religinius lyderius bei valstybės institucijas. Tai savo ruožtu skatina precedento neturintį smurto augimą, nes neapykantos nusikaltimai visame regione pasiekė rekordinį lygį.

Neapykantos normalizavimas taip pat pateisina translyčių žmonių sveikatos priežiūros ignoravimą. Andora, Sakartvelas, Vengrija, Airija, Moldova, Rumunija, Rusija ir JK sukūrė naujas priežiūros kliūtis. Po JK „Cass“ apžvalgos Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Airijoje, Lenkijoje ir JK kilo pastangos apriboti nepilnamečių sveikatos priežiūros paslaugas, todėl translyčių asmenų gyvybėms kyla dar didesnis pavojus.

Vis daugiau vyriausybių imasi griežtų veiksmų, LGBTI žmonės yra priversti bėgti, bet Europa uždaro savo duris. Rusija, Kirgizija ir Turkija intensyvina persekiojimą, o Turkmėnistanas gaudo ir kankina LGBTI asmenis. Tačiau daugelis Europos šalių, įskaitant Austriją, Belgiją, Bulgariją, Airiją ir JK, atmeta prieglobsčio prašymus, remdamosi pasenusiais, savavališkais vertinimais, o kai kurie pareigūnai atmeta prašytojus dėl to, kad jie „neatrodo pakankamai LGBTI“.