Naujai paskelbtas IGLYO LGBTQI įtraukiojo ugdymo žemėlapis ir indeksas 2025 pristato nerimą keliantį LGBTQI įtraukties švietime vaizdą visoje Europoje. Nors kai kurios šalys pasiekė pažangos, kitose situacija blogėja arba nesikeičia. Lietuva yra viena iš nevienareikšmiškai vertinamų šalių – nors pasiekta svarbių teisinių pergalių, LGBTQI moksleiviai vis dar susiduria su didele atskirtimi.
Teisinė pergalė: įstatymo straipsnio panaikinimas
Vienas svarbiausių pokyčių Lietuvoje įvyko 2024 m. gruodį, kai Konstitucinis Teismas pripažino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4(2)(16) straipsnį prieštaraujančiu Konstitucijai. Ši nuostata ilgą laiką buvo taikoma siekiant riboti LGBTQI temų pateikimą švietimo įstaigose ir žiniasklaidoje.
Teismas pažymėjo, kad informacijos apie įvairius šeimos modelius ribojimas pažeidžia vaikų teisę į objektyvų ir išsamų ugdymą demokratinėje visuomenėje. Konstitucinė šeimos samprata buvo išplėsta, įtraukiant ne tik santuoka pagrįstus ryšius, bet ir emociniu artumu, rūpesčiu bei atsakomybe grįstus santykius – nepriklausomai nuo lyties.
Geresnis teisinis pagrindas – bet realios įgyvendinimo spragos išlieka
Nepaisant šios reikšmingos teisinės pažangos, IGLYO ataskaita rodo, kad bendra švietimo aplinka LGBTQI jaunimui Lietuvoje tebėra itin nepalanki. Lietuva surinko vidutinius balus už diskriminacijos draudimą švietimo srityje (5/10) ir už politikos bei veiksmų planus (7.5/10), tačiau beveik visose kitose srityse – 0.
Nacionalinėje ugdymo programoje vis dar nėra LGBTQI temų (0/10), o mokytojų privalomas mokymas šia tema neegzistuoja (0/10). Priešingai, kai kuriuose mokytojų rengimo leidiniuose homoseksualumas vis dar apibūdinamas kaip „psichiškai nesveikas elgesys“ – nors nevyriausybinės organizacijos ragino tokią medžiagą pašalinti jau nuo 2018 m., pokyčių neįvyko.
Trans asmenų teisės ir teisinis lyties pripažinimas vis dar nepasiekiamas
Teisinio lyties pripažinimo (TLR) įstatymo Lietuvoje nėra. Nors kai kurie trans asmenys pastaraisiais metais galėjo pakeisti savo lytį per teismus be chirurginės intervencijos, oficialios teisinės tvarkos vis dar trūksta. Nepilnamečiai apskritai neturi galimybės pasinaudoti jokia TLR procedūra, o mokyklose nėra aiškių taisyklių dėl trans moksleivių vardo ar lyties pripažinimo.
2024 m. Lygių galimybių kontrolierė dar kartą paragino įtvirtinti TLR įstatymu, o Teisingumo ministerija inicijavo darbo grupę trans asmenų klausimams spręsti. Tačiau byla L. prieš Lietuvą tebėra stebima pagal sustiprintą Europos Tarybos priežiūros mechanizmą, kas rodo neišspręstas sistemines problemas.
Vyriausybės parama LGBTQI moksleiviams – neegzistuoja
Dar vienas nerimą keliantis aspektas – visiškas valdžios institucijų neveiklumas kuriant paramos sistemas LGBTQI mokiniams ir jų šeimoms. Nėra jokių viešai finansuojamų programų ar aktyvaus bendradarbiavimo su NVO. Duomenys apie patyčias ar diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės nerenkami – šią užduotį atlieka tik nevyriausybinės organizacijos.
LGBT teisių organizacija LGL ėmėsi iniciatyvos ir sukūrė internetinę emocinės pagalbos platformą LGBTQI jaunimui, jų tėvams ir mokytojams. Organizacija taip pat pateikė praktinių rekomendacijų, kaip spręsti homofobines patyčias mokyklose. Tačiau be valstybinės paramos jų poveikis išlieka ribotas.
IGLYO įvertinimas: Lietuvos rezultatai
Lietuvos surinkti balai pagal 10 IGLYO rodiklių:
Diskriminacijos draudimas švietime: 5/10
Politika ir veiksmų planai: 7.5/10
LGBTQI įtrauktis nacionalinėje programoje: 0/10
Privalomas mokytojų mokymas: 0/10
Teisinis lyties pripažinimas: 0/10
Duomenų rinkimas apie patyčias: 0/10
Parama LGBTQI moksleiviams: 0/10
Informacija ir gairės specialistams: 0/10
Mokyklų aplinka ir bendradarbiavimas su NVO: 0/10
Tarptautiniai įsipareigojimai: 5/10
Šie rezultatai rodo, kad Lietuva teisiškai juda teisinga kryptimi, tačiau praktiškai LGBTQI moksleiviams švietimo įstaigos išlieka nesaugios ir neįtraukios.
Ateities perspektyvos
Konstitucinio Teismo sprendimas atveria galimybes keisti požiūrį į LGBTQI temas švietimo politikoje. Vis dėlto vien teisinės reformos nepakanka. Be realios įgyvendinimo politikos – privalomo mokytojų rengimo, įtraukios ugdymo programos, duomenų rinkimo ir institucinio bendradarbiavimo – LGBTQI jaunuoliai Lietuvoje ir toliau susidurs su marginalizacija ir psichologine žala.
Norint pasiekti realią pažangą, Lietuvai būtina paversti teisinius sprendimus konkrečiais veiksmais mokyklose ir visuomenėje.
IGLYO 2025 LGBTQI įtraukiojo ugdymo žemėlapį ir indeksą rasite čia: education.iglyo.org
