ILGA-Europe atliktoje išsamioje LGBTI teisių Europoje apžvalgoje, kurioje vertinamas Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos (2010)5 (toliau tekste – Rekomendacija) įgyvendinimas, Lietuvos LGBTI teisių ir apsaugos užtikrinimo rodikliai nėra vienareišmiški. Ši analizė atskleidžia sritis, kuriose Lietuva padarė pažangą, taip pat reikšmingus tęstinius iššūkius.
Pažanga teisinėje apsaugoje: Lietuva padarė tam tikrą pažangą pripažindama LGBTI teises, ypač seksualinės orientacijos srityje. Šalis įgyvendino teisines apsaugos priemones nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos darbo srityje, aplenkdama kai kurias Rytų Europos kaimynes, tokias kaip Bulgarija ir Ukraina. Be to, Lietuvos prieglobsčio sistema pripažįsta seksualinę orientaciją kaip pagrįstą priežastį suteikti pabėgėlio statusą vertinant persekiojimo grėsmę asmens kilmės valstybėje.
Duomenų rinkimas ir institucinė sistema: Lietuva ėmėsi veiksmų rinkti duomenis apie diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos. Šis įsipareigojimas rinkti duomenis, nors ir ribotas, yra pažangesnis nei kai kuriose kitose regiono šalyse. Be to, Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių institucijos (NŽTI) įgaliojimai apima diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos, o tai rodo tam tikrą institucinį LGBTI problemų pripažinimą.
Iššūkiai ir tobulintinos sritys: Nepaisant šių teigiamų žingsnių, Lietuva susiduria su reikšmingais iššūkiais siekiant visapusiškai apsaugoti LGBTI teises:
- Partnerystės pripažinimas: Skirtingai nuo daugelio Vakarų Europos šalių ir net kai kurių regiono kaimynių, tokių kaip Kroatija ir Čekija, Lietuva išlaiko konstitucinį apribojimą tos pačios lyties santuokoms ir nenumato jokio teisinio tos pačios lyties partnerysčių pripažinimo.
- Įvaikinimas: Nors tokios šalys kaip Andora ir Austrija leidžia tos pačios lyties poroms įsivaikinti abiems tėvams, Lietuvoje trūksta reguliavimo šioje srityje, paliekant tos pačios lyties tėvus teisiniame neapibrėžtume.
- „Propagandos“ įstatymai: Lietuva, kaip ir Vengrija bei Bulgarija, turi įstatymus, ribojančius LGBTI raišką, ypač dėl informacijos, prieinamos nepilnamečiams. Dauguma šalių tokių aprobojimų netuti.
- Translyčių asmenų teisės: Skirtingai nuo pažangių šalių, tokių kaip Malta ir Danija, Lietuva vis dar patologizuoja translyčių asmenų tapatybes, grįsdama savo ribotas teisinio lyties pripažinimo procedūras medicinine diagnoze.
- Visapusiška apsauga: Nors Lietuva siūlo tam tikrą apsaugą dėl seksualinės orientacijos, ji atsilieka nuo tokių šalių kaip Belgija ir Albanija teikiant visapusišką apsaugą, apimančią visus SOGIESC (seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir raiškos bei lyties požymių) pagrindus.
- Prieglobsčio procesai: Lietuvai trūksta konkrečių priemonių, skirtų apsaugoti LGBTI prieglobsčio prašytojus nuo invazinių klausimų prieglobsčio prašymo proceso metu, skirtingai nei tokiose šalyse kaip Suomija ir Prancūzija.
Regioninis kontekstas: Regioniniame kontekste Lietuvos LGBTI bendruomenės situacija yra sudėtinga. Nors Lieuva siūlo daugiau formalios apsaugos nei kai kurios jos Rytų Europos kaimynės, ypač dėl seksualinės orientacijos, ji vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų Europos standartų. Šalies požiūris į LGBTI teises kai kuriais aspektaisdaro Lietuvą pažangesne nei tokios šalys kaip Lenkija, tačiau Lietuvoje garantuoajama apsauga nėatitinka Rekomendacijoje numatytų standartų ir nėra tokia visapusiška, kokią siūlo tokios šalys kaip Malta ar Belgija.
Išvada: Lietuvos kelionė link žmogaus teisių užtikrinimo ir lygiateisiškumo atspindi platesnius iššūkius, su kuriais susiduria daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių. Nors buvo padaryta pažanga, ypač pripažįstant diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos, išlieka reikšmingos spragos tokiose srityse kaip lytinės tapatybės teisės, tos pačios lyties partnerysčių pripažinimas ir visapusiški antidiskriminaciniai įstatymai. Europai toliau vystantis LGBTI teisių srityje, Lietuva susiduria su iššūkiu užpildyti šias spragas, kad atitiktų pažangesnius Europos standartus.
ILGA-Europe ataskaita tarnauja kaip svarbus įrankis politikos formuotojams, aktyvistams ir piliečiams suprasti dabartinę LGBTI teisių padėtį Lietuvoje ir platesnį Europos kontekstą, pabrėžiant tiek padarytą pažangą, tiek darbą, kurį dar reikia atlikti.
