Prieš pusmetį pasirodęs pasakų rinkinys „Gintarinė širdis“, kuriame publikuotos ir dvi pasakos apie tos pačios lyties poras ‒ jau niekur nebepardavinėjamas. Internetinėse parduotuvėse, kurios turėjo likučių, kai kas dar spėjo knygą įsigyti. Iš Lietuvos edukologijos universiteto leidyklos internetinės svetainės informacija apie tai, kad tokia knyga išleista, dingo. Universitetas teigia tokį sprendimą priėmęs remdamasis vidaus ir išorės ekspertais bei neslepia, kad tam įtakos turėjęs ir iš grupės Seimo narių gautas raštas. Pasakų autorė Neringa Mikalauskienė, kūrybą publikuojanti kaip Neringa Dangvydė, sako, kad tokie universiteto veiksmai primena sovietmetį, kai užtekdavo vieno skambučio „iš viršaus“ ir „nepatogi“ knyga ar filmas būdavo „padedami ant lentynos“ ir žmonių nepasiekdavo. Teisės specialistai prideda, kad toks elgesys – kūrybinės laisvės ribojimas ir diskriminacija, Lietuvai galinti kainuoti dar vieną pralaimėtą bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Komentuodama šią situaciją Europos Parlamento narė ir LGBT grupės  Europos Parlamente viceprezidentė Sophie in’t Veld, teigė: „Tai didžiulis Europos Sąjungos vertybių pažeidimas. ES garantuoja saviraiškos laisvę bei laisvę gauti bei perteikti informaciją – taip pat ir pasakas! Kaip bet kurie kiti ES piliečiai, lietuviai turi šią teisę į šią pamatinę laisvę. […] Komisija nebegali to palikti kaip yra, ji privalo reaguoti!“

Ulrike Lunacek, LGBT grupės Europos Parlamente prezidentė taip pat pakomentavo situaciją: „Kokiose pasakose šie “ekspertai” gyvena? Ko sulauksime toliau – ar uždrausime Snieguolę už septynių kartu gyvenančių nykštukų šeimos koncepcijos propagavimą? […] Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, reikia nuoširdžios ir nediskriminuojančios informacijos apie įvairias šeimas ir partnerystės formas. Faktų slėpimas nuo jaunų žmonių sukelia tik išankstines nuostatas ir nepakantą – tai, prieš ką mes, europiečiai, kovojame. […] Kai tik baigsis rinkimai į Europos Parlamentą, mes rimtai užsiimsime šiuo atveju”.

„Gintarinės širdies“ autorė sako trejus metus dirbusi Vaikų linijoje, kur vaikai skambino ir pasakojo apie patiriamas patyčias. Taip esą kilusi mintis sukurti magiškas istorijas apie neįgalumą, tos pačios lyties poras, romus, žmones, turinčius kitokią nei dauguma odos spalvą ir kitas grupes, dažnai patiriančias visuomenės atskirtį. Neringa Dangvydė stebėjosi, kad toleranciją ir įvairovės pažinimą skatinančios pasakos daliai visuomenės kelia nepasitenkinimą: „Knygoje ‒ šešios pasakos, o užkliuvo tik dvi: tos, kur yra kalbama apie homoseksualių žmonių meilę. Kai kurie įsivaizduoja, kad vaikai, perskaitę pasaką, kur vienas iš trijų brolių įsimyli juodaodį siuvėją, arba kur princesė pamilsta batsiuvio dukterį, patys perims būtent tokį modelį […],- sakė pasakų autorė.

Tačiau Lietuvos tėvų forumui, ne kartą pasisakiusiam prieš vaikų informavimą apie santykius tarp tos pačios lyties asmenų, bei konservatyviai Seimo narių grupei kreipusis į Lietuvos edukologijos universitetą ir Kultūros ministeriją, pastaroji kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą prašydama „Gintarinę širdį“ „įvertinti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo aspektu”. Zitos Zamžickienės vadovaujamos tarnybos ekspertai tvirtina nustatę, kad dvi pasakos, kuriose pasakojama apie santykius tarp tos pačios lyties veikėjų „Kaip karaliaus sūnus išminties ieškojo” ir ,,Apie karalaitę, batsiuvio dukterį ir dvylika brolių lakštingalom giedančių” priskirtinos „neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai“. Z. Zamžickienės vadovaujama tarnyba tvirtina, kad pasakų rinkinyje skatinama kitokia nei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata, o šios dvi pasakos yra „kenksmingos, per invazyvios, direktyvios ir manipuliatyvios“ vaikams iki keturiolikos metų. Inspektorė siūlo nedrausti knygos platinimo, tačiau riboti prieinamumą ir pasakų rinkinį žymėti „N-14“ ženklu.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, advokatas Vytautas Mizaras, paprašytas įvertinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išvadą, teigė, kad sunku „įvertinti visišką teisinį absurdą“. Anot jo, tarnybos ekspertai, skaitydami pasakas, vadovavosi, matyt, daugiau savo fobijomis, o ne Konstitucija. Esą dar 2011 metais Konstitucinis Teismas pasakė, kad šeimos samprata arba teisė į šeimos gyvenimo pagarbą neapsiriboja tik vyro ir moters santuoka. Anot profesoriaus, teismas taip pat pažymėjo, kad Konstitucija turi būti interpretuojama neatsietai nuo tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų, ją aiškinant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos kontekste. Jo praktika rodo, kad valstybės narės privalo gerbti realiai egzistuojančias šeimos gyvenimo formas, įskaitant ir tarp tos pačios lyties asmenų: „Tokia Žurnalistų etikos inspektorės išvada reiškia, kad ignoruojama tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pozicija, o daryti išvadą remiantis formaliu pasakymu, kad tai kenkia Konstitucijoje įtvirtintai šeimos sampratai, yra neįtikėtinai keista ir nepagrįsta“, ‒ teigė V. Mizaras. Teisės profesorius taip pat pabrėžė, kad remtis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymu „Gintarinės širdies” atveju yra neproporcinga ir taip esą būtų nepagrįstai ribojama minčių, įsitikinimų reiškimo laisvė, kuri apima ir meninės raiškos (kūrybos) laisvę (Konstitucijos 25 str., Europos žmogaus teisių konvencijos 10 str.). O kadangi išvadoje akcentuojama ir pasisakoma tik apie nestandartinės seksualinės orientacijos asmenis, tai ‒ akivaizdi diskriminacija, kuri neturėtų būti toleruojama, ir už tai turėtų būti taikoma teisinė atsakomybė: „Jeigu leidykla neplatins šios knygos arba Kultūros ministerija imsis priemonių remdamasi šia labai keista išvada, ir jeigu nebūtų apginta minėta teisė nacionaliniuose teismuose, matau tiesų kelią į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. Net neabejoju, jog būtų pripažinta, kad pažeistas Europos Žmogaus teisių konvencijos dešimtasis straipsnis“, ‒ teigė Vilniaus universiteto profesorius. Anot V. Mizaro, neigiamą poveikį nepilnamečiams daugiau daro pačių ekspertų skleidžiama nuomonė negu jų analizuotos pasakos.

Peticiją prieš diskriminaciją ir cenzūrą galite pasirašyti čia.

Daugiau skaitykite delfi.lt, 15min.lt, lgbt-ep.eu, manoteises.lt, pinknews.co.uk.