Prieš keletą dienų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertai nusprendė, kad vienas iš Baltic Pride renginį reklamuoti LRT televizijoje skirtų video klipų turi būti transliuojamas su ženklu S – t.y. jis skirtas tik suaugusiųjų auditorijai.
LRT tarybą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai apskundė asociacija Lietuvos gėjų lyga, po to kai LRT taryba atsisakė dienos metu rodyti vieną iš Baltic Pride renginį reklamuojančių filmukų. Minėtame klipe kalba ir savo seksualinę orientaciją nurodo įvairūs žmonės – ne tik homoseksualūs, bet ir heteroseksualūs. Ant vieno iš reklamoje kalbančių asmenų marškinėlių matomas užrašas „Už šeimų įvairovę”, sulaukė ypač kritiško ekspertų vertinimo.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertai nusprendė, kad minėtas filmukas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams, kadangi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme prie neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos priskiriama tokia mistinė informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata.
Ši įstatymo nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos teismo nutarimui, išaiškinusiam, kad konstitucinė šeimos samprata yra grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o ne šių santykių išraiškos forma – ji konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Remiantis šiuo Konstitucinio teismo išaiškinimu, galima prieiti šias išvadas:
Homoseksualų neregistruota (Lietuvoje dar neįteisinta) partnerystė savaime neniekina šeimos vertybių (kurios, beje, nėra apibrėžtos). Nors tokia partnerystė ar kitos šeimyninio gyvenimo formos nėra tiesiogiai paminėtos Konstitucijoje, tai nereiškia, kad tai yra blogybė.
Vien tik homoseksualais save identifikuojančių asmenų rodymas vaizdo klipe savaime negali būti prilyginamas kitokios, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintai santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratos skatinimui, ar juo labiau vertybių niekinimui, nes vaizdo klipe nėra užsimenama apie partnerystę ar kitokią LR Konstitucijoje nepaminėtą šeimyninio gyvenimo formą. Priešingai, vaizdo klipe skatinamos tokios vertybės kaip atvirumas, pagarba, empatija. Jei pastarosios vertybės nepriskiriamos šeimos vertybėms, tuomet galima interpretuoti, kad jos prieštarauja šeimos vertybėms ir daro neigiamą poveikį nepilnamečiams. Skamba pakankamai makabriškai.
Grįžtant prie Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, cituotos anksčiau, paminėtina, kad ji buvo priimta praeitos kadencijos Seime, kuriame be šios pataisos, buvo bandoma pakeisti Konstitucijos nuostatas. Homofobiškų įstatymo iniciatyvų nesumažėjo ir šios kadencijos Seime. Pabrėžtina, kad tiek ankstesnės iniciatyvos, tiek ir dabartinės iniciatyvos, susijusios su neva tradicinės šeimos apsaugojimu, tautos gelbėjimu nuo „genocido” ir „supuvusių” europinių vertybių, buvo nukreiptos išskirtinai prieš Lietuvos LGBT bendruomenę. Visuomenėje vyrauja stereotipas, kad homoseksualumas tėra mados reikalas, kurį žmogus sąmoningai pasirenka (tai yra, kad tai yra įgyta, o ne įgimta žmogaus savybė). Kai kurie Seimo nariai mano, kad homoseksualių asmenų daugėja, nes viešojoje erdvėje paaugliai skatinami (skatinimas, remiantis įstatymu, „yra kryptinga informacija, kuria nepilnamečiai raginami imtis konkrečių veiksmų, skatinami įgyti arba keisti įpročius, pažiūras, polinkius ar elgseną”.) tapti homoseksualais. Klausimas pamąstymui – jei seksualinė orientacija yra pasirenkamas dalykas, kaip kad teigiama, ar heteroseksualūs asmenys taip pat pasirenka jausti seksualinį potraukį priešingos lyties asmenims?
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertai sukūrė labai pavojingą precendentą, sudarantį sąlygas cenzūros įsigalėjimui. Verta pabrėžti, jog neigiamos įtakos anksčiau minėtas vaizdo klipas nepilnamečiams nekelia ir negali kelti, nes vaizdo klipas negali pakeisti žmogaus seksualinių preferencijų, kurios yra įgimtos. Ekspertai taip pat minėjo, kad jų išaiškinimas bus svarbus formuojant praktiką. Deja, tokios kalbos apie praktikos formavimą tik įrodo, kad lygiuojamės į Rusiją, kurioje neseniai įsigaliojo panašaus įstatymo pataisa, kuria draudžiama nepilnamečiams skleisti informaciją, „propaguojančią” homoseksualumą. Tokios praktikos formavimas gali reikšti draudimą iki 23 valandos rodyti bet kokias TV laidas, kuriose diskutuojama apie LGBT teises, tuomet taip pat nebus galima kalbėti apie šeimų įvairovę, LGBT žmonės negalės dalintis informacija apie patiriamus sunkumus, patyčias ar neapykantą.
Pabaigai, dar kartą norėčiau pabrėžti pavojų, kurį demokratijai kelia tiek įstatymų leidėjai, tiek tam tikros ekspertų grupės. Įstatymų leidėjai turėtų mažiau reguliuoti šeimos gyvenimą (idealiu atveju, visai nesikišti) – neturėtų būti bandoma griežtai apibrėžti, kas yra ir kas nėra šeima. Toks skirstymas sukelia stigmatizaciją, kuria stereotipus, o tai lemia tų šeiminių darinių, kurie neatitinka dirbtinai nustatytos normos, demonizavimą. Šiuo atveju, homoseksualumas visuomenėje yra demonizuotas tokiu lygiu, kad bandymai cenzūruoti informaciją apie homoseksualumą ar apriboti tam tikrų žmonių grupių teises jau tampa kasdienybe.
Straipsnis skelbtas Liberalų sąjūdžio Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komiteto LGBT teisių pakomitečio pirmininko tinklaraštyje.
