Išpopuliarėjus socialiniams tinklapiams kiekvienas interneto vartotojas įgijo teisę laisvai reikšti savo mintis įvairiais klausimais. Daugelis internetinių portalų komentatorių persikėlė į socialinius tinklapius, kurie suteikė galimybę pasisakyti nesant moderatorių. Populiariausias Lietuvoje socialinis tinklapis „Facebook“ suteikė vartotojams iki tol neregėtą matomumą ir nuomonės raiškos laisvę. Tačiau dėl šios priežasties dalis socialinio tinklapio „Facebook“ vartotojų šioje platformoje nebesijautė saugiai dėl akimirksniu plintančios neapykantos kalbos LGBT bendruomenės atžvilgiu. Vis dėlto, iki šiol tik nedaugelis socialinių tinklapių vartotojų žino apie egzistuojančią galimybę pranešti apie neapykantą skatinančius komentarus socialiniams tinklapiams. Ši alternatyva, palyginti su ilgu ir neretai neveiksmingu bylinėjimosi procesu nacionaliniuose teismuose, yra greita, efektyvi ir įgalinanti patį vartotoją kovoti su neapykantos kalba viešojoje erdvėje.

Europos Sąjungos Elgesio kodeksas kovojant su neteisėta neapykantos kalba internete

Siekdama Europos Sąjungos lygmeniu spręsti neapykantos kurstymo socialiniuose tinklapiuose problemą, Europos Komisija 2016 metais inicijavo Europos Sąjungos Elgesio kodeksą kovojant su neteisėta neapykantos kalba internete. Tai – kodeksas, prie kurio prisijungusios socialinių tinklapių platformos įsipareigoja imtis dokumente apibrėžtų priemonių siekiant pasipriešinti nepageidaujamam neapykantos kalbos reiškiniui jų atstovaujamuose tinklapiuose bei prisijungia prie neapykantos kalbos stebėsenos proceso. Prie Elgesio kodekso iš karto prisijungė tokios informacinių technologijų milžinės kaip „Facebook“, „Microsoft“, „Twitter“ ir „Youtube“. Minėtos socialinės platformos sutiko peržiūrėti vartotojų pateiktus pranešimus apie galimus neapykantos kalbos atvejus per 24 valandas ir, atsižvelgiant į konkrečioje Europos Sąjungos valstybėje galiojančią nacionalinę teisę, pašalinti įrašus, komentarus, iliustracijas, puslapius, vaizdo klipus bei renginius, kuriais skatinama neapykantos kalba. Prie Elgesio kodekso prisijungę socialiniai tinklapiai taip pat įsipareigojo palaikyti grįžtamąjį ryšį su apie neapykantos kalbą pranešusiais vartotojais bei imtis atitinkamų skaidrumo priemonių.

2016 metų pabaigoje įvyko pirmasis 6 savaičių trukmės socialinių tinklapių stebėsenos dėl neapykantos kalbos ciklas, kuriame dalyvavo 12 nevyriausybinių organizacijų iš 9 Europos Sąjungos valstybių. Nevyriausybinės organizacijos šiame procese dalyvauja kaip „patikimos pranešėjos“. Tai reiškia, jog prie Elgesio kodekso prisijungusios socialinės platformos pripažįsta, kad skirtingais nuo neapykantos kalbos saugomais pagrindais (amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų) dirbančios nevyriausybinės organizacijos geriausiai išmano neapykantos kalbos prieš savo atstovaujamą grupę kontekstą, tad ekspertų pranešimai turėtų būti įvertinami greičiau ir įdėmiau.

2017 metų birželio mėnesį prie socialinių tinklapių stebėsenos prisijungė ir Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL. Antrojo stebėsenos ciklo rezultatus pristačiusi ES teisingumo ir vartotojų apsaugos komisarė Vera Jourova pabrėžė, kad, informacinių technologijų kompanijos padarė ryškią pažangą, tačiau būtina imtis papildomų priemonių siekiant efektyviau įgyvendinti Elgesio kodekso nuostatas.

2018 metų sausio mėnesį prie Elgesio kodekso prisijungė „Instagram“ ir „Google+“. Tuo pat metu paskelbti trečiojo socialinių tinklapių stebėsenos ciklo rezultatai parodė, kad socialinės platformos pašalino 70 proc. nevyriausybinių organizacijų ir viešųjų įstaigų praneštų neteisėtos neapykantos kalbos atvejų. 2018 metų gegužę prie Elgesio kodekso prisijungė „Snapchat“, o birželį – „Dailymotion“, tapusi pirmąja Europoje įsikūrusia informacinių technologijų kompanija, kuri siekia dalyvauti socialinių tinklapių stebėsenos procese.

2018 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL ketvirtojo stebėsenos ciklo metu socialiniam tinklapiui „Facebook“ pranešė apie 317 neteisėtų neapykantą LGBT žmonių atžvilgiu kurstančių komentarų. „Facebook“ pašalino 300 (94,6 proc.) iš 317 praneštų komentarų. Iki šiol – tai geriausias socialinių tinklapių stebėsenos efektyvumo rezultatas.

Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL ne tik aktyviai dalyvauja socialinių tinklapių stebėsenos dėl neapykantos kalbos procesuose, bet ir Europos Komisijos bei socialinių tinklapių organizuojamuose susitikimuose, kurių metu aptariami tolesni žingsniai siekiant pasipriešinti neapykantos kurstymui socialinėse platformose. LGL jau dalyvavo „Google“, „Facebook“, „Twitter“ ir Europos Komisijos būstinėse vykusiuose informacinių technologijų kompanijų, Europos Komisijos, nevyriausybinių organizacijų bei viešųjų įstaigų susitikimuose.

Įvertinusios, kokią žalą socialinių tinklapių įvaizdžiui daro faktas, kad nemažai vartotojų daliai konkretus socialinis tinklapis gali tapti nesaugia erdve, kompanijos imasi aktyvių žingsnių šiai problemai spręsti. Atsižvelgdama į sėkmingą bendradarbiavimą ir savanorišką LGL indėlį stabdant neapykantos kalbos plitimą socialiniame tinklapyje, pirmą kartą festivalio istorijoje „Facebook“ tapo oficialia „Baltic Pride“ 2019 rėmėja, skirdama paramą renginio komunikacijos reikmėms.

Kas yra neteisėta neapykantos kalba?

Europos Sąjungos teisėje nėra vieningo neapykantos kalbos apibrėžimo. Tai reiškia, kad neapykantos kalbos apibrėžimas išlieka nacionalinės teisės objektu. LR baudžiamojo kodekso 170 straipsnis neapykantos kurstymą apibrėžia taip:

170 straipsnis. Kurstymas prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę

1. Tas, kas turėdamas tikslą platinti gamino, įsigijo, siuntė, gabeno, laikė dalykus, kuriuose tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba kurstoma smurtauti, fiziškai susidoroti su tokia žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu, arba juos platino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
2. Tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
3. Tas, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
4. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

Kodėl verta pranešti apie neapykantos kalbos atvejus socialiniuose tinkluose?

Pranešimas apie neapykantą kurstantį komentarą socialinio tinklapio vartotojui užtrunka ne ilgiau kaip vieną minutę. Socialiniai tinklapiai deda pastangas, kad pranešimo apie neteisėtus komentarus procesas vartotojams taptų dar prieinamesnis, greitesnis, efektyvesnis, ir vis daugiau vartotojų žinotų apie esančią galimybę pranešti apie netinkamus komentarus, įrašus, iliustracijas, puslapius, vaizdo klipus bei renginius.

Socialiniai tinklapiai yra įsipareigoję peržiūrėti vartotojų pateiktus pranešimus apie galimus neapykantos kalbos atvejus per 24 valandas ir, atsižvelgiant į konkrečioje Europos Sąjungos valstybėje galiojančią nacionalinę teisę, pašalinti įrašus, komentarus, iliustracijas, puslapius, vaizdo klipus bei renginius, kuriais skatinama neapykantos kalba. Socialinės platformos kiekvienu atveju informuoja pranešimą pateikusį vartotoją apie priimtą sprendimą komentaro autoriaus atžvilgiu. Jei vartotojas tinklapio bendruomenės taisyklėms nusižengia pirmą kartą, jis yra įspėjamas. Jei taisyklės pažeidžiamos pakartotinai ar nuolat, informacinių technologijų bendrovės gali priimti sprendimą laikinai arba visam laikui užblokuoti neapykantą skleidžiančio vartotojo paskyrą.

Galiausiai, galimybė pranešti apie neteisėtą komentarą įgalina socialinio tinklapio vartotoją tapti ne pasyviu stebėtoju, bet aktyviu tinklapio bendruomenės nariu, prisidedančiu prie įtraukios kiekvienam vartotojui bendruomenės kūrimo.

Šis straipsnis parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos Teisų, lygybės ir pilietybės programos (2014 – 2020) lėšomis finansuojamą projektą „Come Forward: įgalinant ir suteikiant pagalbą nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems LGBT* asmenims“.