Eitynių organizatoriai paprastai ieško rėmėjų, siekiančių įrodyti, jog pasisako už įvairovę – tą patį galima pasakyti ir apie virtinę prekės ženklų.
Tarptautinė moters diena, Psichikos sveikatos savaitė – 2019 m. didieji prekės ženklai verčiasi per galvą, stengdamiesi išreikšti palaikymą šių ir daugybės kitų renginių judėjimams, parodyti esantys „prabudę“ – o globalus LGBT judėjimas suteikia jiems daugybę progų tai padaryti.
Birželis žymi neoficialiąją Pride renginių sezono pradžią – tai reiškia, kad netrukus eidamas pagrindine gatve neišvengiamai būsi apgaubtas vaivorykščių vėliavomis, blizgučiais, judėjimą palaikantys šūkiai bus matomi kiekvienos parduotuvės lange.
Šiais metais tai jau padarė „M&S“, „Ralph Lauren“, „Boohoo“, „Ikea“, „Dr.Martens“, „Primark“, „Adidas“, „Co-op“, „Under Armour“, „Converse“, „Skittles“, „Virgin Atlantic“, „Reebok“, „Levi’s“, „Apple“, „Banana Republic“, „Milk Makeup“, „Abercrombie & Fitch“, „Starbucks“, „Asos and Disney“. „Listerine“ ir net Donaldas Trumpas į prekybą leidžia Pride produktus. Tokie jų veiksmai vienų sutinkami apatiškai, kiti dėl jų įsižeidžia. Trumpo atvejis, tiesa, provokuoja nemažą LGBT bendruomenės narių pasipiktinimą.
Sunku nepykti ant perregimų mėginimų pasipelnyti tuomet, kai organizacija be produkcijos su Pride simbolika platinimo mažai tedaro tikrajai Pride esmei atskleisti. Avokado įtraukimas į sumuštinio sudėtį ar vaivorykščių nupiešimas ant marškinėlių nepaverčia sąjungininku, toks suvokimas toks pat primityvus kaip pareiškimas, jog dauguma queer žmonių, kuriuos aš pažįstu, neužsiima tokia heteroseksualia veikla kaip mėsos valgymas ar „Ralph Lauren“ vilkėjimas.
Nedera pamiršti, kad pirmasis Pride, įvykęs prieš 50 metų, buvo riaušės prieš policijos reidus į „Stonewall Inn“. Tačiau šiandien Pride kaip protestas yra tiek paveiktas #pride korporacijų schemos, kad nebetarnauja LGBT bendruomenei kaip kad turėtų. Nepaisant to, manau, kad tinkamoms aplinkybėms esant, LGBT bendruomenė gali gauti naudos iš korporacijų įsitraukimo į LGBT organizacijų veiklą ir Pride renginius.
Pirmiausia, korporacijų finansavimas itin svarbus LGBT bendruomenės iniciatyvų įgyvendinimui, turint omenyje ir patį Pride.
Kaip ir dauguma didžiųjų Pride eitynių tarptautiniu mastu, Pride Londone yra finansuojamas tokių korporacinių milžinų kaip „Tesco“, „Barclays“ ir „Amazon“. Nesunku suprasti, kodėl žmonėms gali nesinorėti to palaikyti, ir galbūt turėtume klausti, kodėl Pride renginiai nėra adekvačiai finansuojami valdžios. Bet, patinka tai mums ar ne, realybė tokia, kad korporacijų rėmimas dažnai būtinas norint, kad tokie renginiai išliktų nemokami ir prieinami milijonams žmonių, ir kad jie būtų matomi daugybei, kuri negali į juos atvykti.
Yra daugybė atvejų, kuomet Pride eitynių organizatoriams rėmėjų reikia ne tik finansinei paramai gauti, bet ir tam, kad pademonstruotų savo besąlygišką atvirumą įvairovei. Ir lygiai tą patį būtų galima pasakyti apie daugybę prekių ženklų, savo produkcija reklamuojančių ir remiančių Pride, nepriklausomai nuo to, ar tai daro su valdžios parama, ar ne. Nemažos dalies atidavimas, uždirbtas iš atitinkama simbolika pažymėtų kavos puodelių, gėjų sumuštinių ar vaivorykščių trumpikių LGBT, tikrai nėra pakankamas.
Buvimas tikru sąjungininku reiškia užtikrinimą, jog su LGBT darbuotojais ir pirkėjais būtų tinkamai elgiamasi visais atvejais ir visose situacijose. Tai reiškia neutralių lyties atžvilgiu tualetų, persirengimo kambarių įkūrimą prekybos centruose ir ofisuose. Įsipareigojimą imtis konkrečių veiksmų stabdant epidemišką priekabiavimo prie LGBT asmenų darbo vietoje problemą, užtikrinant apsaugos strategijas ir nusiskundimų procedūrų vykdymą.
Tai reiškia įdarbinimą LGBT kūrėjų, kurie kurtų jiems produktus ir LGBT modelius ir ambasadorius, kad juos platintų ir populiarintų. Taip pat užtikrinimą, kad darbo vietose būtų naudojami tinkami kreipiniai. Tai reiškia boikotavimą šalių ir režimų, kuriuose LGBT asmenys yra persekiojami, ir nuomonės išreiškimą tuomet, kai valdžios galėtų dėl LGBT asmenų teisių padaryti daugiau. Tai reiškia palaikymą trans darbuotojų jų lyties keitimo metu ir ŽIV sergančių darbuotojų jiems gydantis. Ir tai reiškia šių veiksmų atlikimą per visus metus, ne tik birželio ir liepos mėnesiais.
Tik padariusios tai ir iš esmės visa, kas įmanoma LGBT bendruomenės situacijai pagerinti, korporacijos turi teisę sieti save su judėjimu.
