Po eitynių „Už lygybę“ viešojoje erdvėje bandoma kvestionuoti asociacijos LGL veiklos teisėtumą.

Organizacija LGL yra pagal Lietuvos Respublikos įstatymus įsteigta asociacija, atstovaujanti socialinei homoseksualių, biseksualių ir translyčių asmenų grupei ir ginanti jų teisėtus interesus. Savo veikloje, kaip ir kitos asociacijos, LGL vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (toliau – Asociacijų įstatymas), kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, o savo veiklą grindžia asociacijos įstatais.

Pagrindinis asociacijos LGL tikslas yra lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (toliau – LGBT) asmenų teisių gynimas, siekiant panaikinti LGBT asmenų teisinę, socialinę, kultūrinę ir ekonominę diskriminaciją, o vienas pagrindinių uždavinių – kovoti už LGBT asmenų teises, šios socialinės grupės socialinį integravimąsi į visuomenę.

Vienas iš būdų siekti šių pokyčių yra organizuoti susirinkimus (mitingus, piketus, eitynes ir pan.) – tokia teisė visoms asociacijoms numatyta Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatyme (toliau – Susirinkimų įstatymas) ir garantuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei tarptautinių sutarčių. Šiais teisės aktais ir buvo vadovautasi 2013 m. liepos 27 dieną organizuojant eitynes „Už lygybę“.

Susirinkimų įstatymas nustato, jog susirinkimas – tai taikus asmenų susibūrimas, skirtas jų pažiūroms ir nuomonei viešai laisvai reikšti ir asmenybės pilietinio aktyvumo raiškai visuomenėje ir valstybėje užtikrinti. Tokių tikslų ir buvo siekiama minėtomis eitynėmis. Susirinkimų įstatymas, kuriuo vadovaujantis organizuotos eitynės „Už lygybę“, nereglamentuoja politinės veiklos, todėl akivaizdu, kad susirinkimo organizavimas šiuo atveju tiesiogiai negali ir neturi būti laikomas politine veikla. Toks kolektyvinis asmenų pažiūrų išreiškimas gali daryti tik netiesioginį poveikį politikai –  nes tik įvairių socialinių grupių bei asmenų lūkesčių, pažiūrų ir nuomonių viešumas, jų atviras išsakymas gali padėti kurti demokratišką ir laisvą valstybę.