Tarptautinė LGBTI (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių asmenų) teisių organizacija ILGA-Europe paskelbė 2014-ųjų metų LGBTI teisių Europos apžvalgą. Šioje apžvalgoje, kaip ir kasmet, įvertinta LGBTI asmenų teisinė padėtis 49-iose valstybėse, atsižvelgiant į įstatymus, apibrėžiančius teisių lygybę ir nediskriminavimą, santuokos ir partnerystės teises, neapykantos kalbą, teisinį lyties keitimo pripažinimą, susirinkimų, bendruomenių ir saviraiškos laisvę bei galimybė asmenims, persekiojamiems dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinio identiteto, kreiptis prieglobsčio. LGBTI teisių žemėlapis sudaromas kasmet, atsižvelgiant į pasikeitimus valstybių įstatymų bazėse.  2013 metais Lietuva šiame žemėlapyje užėmė 31-ąją vietą, o šiemet – 33-ąją. Kaimynė Latvija 2014-ųjų metų žemėlapyje yra 36-ta, Estija – 20-ta, tuo tarpu geriausią LGBT teisių bazę turinčių valstybių penketuką sudaro Jungtinė Karalystė, Belgija, Ispanija, Nyderlandai ir Norvegija.

ILGA-Europe ataskaitoje teigiama: „2013-aisiais metais Lietuvoje LGBTI asmenų žmogaus teisių pažeidimų buvo gausu, didžiąja dalimi tai jau veikiantys teisiniai suvaržymai bei įstatymų leidėjų siūlomi jų papildymai. Lietuvos Seime buvo pateikti penki įstatymų pakeitimo pasiūlymai, kuriems įsigalėjus būtų nebaudžiama neapykantos kalba, paremta išankstinėmis nuostatomis ir  nukreipta prieš LGBTI asmenis, varžoma lygybės ir nediskriminavimo palaikytojų žodžio ir susirinkimų laisvė, šeimos apibrėžimas būtų taikomas vien tik susituokusioms heteroseksualioms poroms bei tėvams, ir toliau būtų draudžiama tos pačios lyties poroms įsivaikinti ar globoti vaikus, o lyties keitimo operacijos transseksualiems asmenims atsidurtų už įstatymo ribų. [2013 metais] Vilniaus meras, pasitelkęs visas įmanomas teisines priemones Baltic Pride eitynėms sustabdyti, visgi buvo įpareigotas Aukščiausiojo Teismo leisti joms įvykti. Du eitynes reklamuojantys video klipai buvo dalinai cenzūruoti nacionalinės televizijos, taikant kontraversišką Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą (panašų į kitus egzistuojančius “anti-propagandos” įstatymus), priimtą 2010-aisiais.”

ILGA-Europe, vertindama LGBTI asmenų padėtį savo kasmetinėje ataskaitoje, daugiausiai dėmesio skiria valstybių teisinei bazei, taigi pateikiami duomenys tik iš dalies atskleidžia fobijų veikimą visuomenėje. Asociacija LGL atkreipia dėmesį į tai, kad valstybėse formaliai veikiantys įstatymai yra svarbus, tačiau ne vienintelis aspektas, analizuojant LGBTI asmenų padėtį. Be kita ko, turėtume atsižvelgti ir į tai, kaip šie įstatymai taikomi praktikoje, kokios yra bendrosios visuomenėje tvyrančios nuostatos, kokiu mastu diskriminaciją kasdieniame gyvenime patiria LGBTI asmenys.

LGBTI teisių 2014 m. žemėlapį galite rasti čia.

LGBTI teisių 2014 m. apžvalgą galite rasti čia.