Kūrybinės dirbtuvės: „Žmogaus teisės – kas tai?“

Kadangi žiema, šaltas bei tamsus metų laikas, nusprendžiau šiek tiek prašviesinti mūsų kasdienybę surengdama kūrybines dirbtuves. Dirbtuvės vyko LGBT* bendruomenės centre gruodžio 1–ją, artėjančiai Žmogaus teisių dienai paminėti.

dsc_1710Prireikė daug laiko, kol Visuotinė žmogaus teisių deklaracija buvo parašyta – to liudininke tapo liūdna žmonijos istorija. Antrojo pasaulinio karo įvykiai galiausiai subūrė pasaulio lyderius ir paskatino įkurti visuotinį forumą – Jungtines Tautas, kurios skatina diplomatinius santykius. Vienas iš JT tikslų – įtvirtinti tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, ką Generalinė Asamblėja patvirtino dar 1948 metais išleisdama Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (VŽTD).

Nors deklaracija nėra teisiškai pripažintas dokumentas, jo svarba yra neginčijama. Tai mano asmeninė biblija, patvirtinanti mano tikėjimą visų žmonių lygybe, laisve bei teise į orų gyvenimą. Suprantu, kad realybė ne visada tokia, ir kad VŽTD žmogaus teisių pripažinimo negarantuoja. Tačiau juk reikia nuo kažko pradėti, tad aš nusprendžiau organizuoti šį susibūrimą ir pabandyti įkvėpti kitus kovoti už žmogaus teises.

Dirbtuvės prasidėjo linksmu vardų žaidimu, kurio metu turėjome apibūdinti vieni kitus būdvardžiais, kurie prasideda ta pačia raide kaip ir dalyvio vardas. Taip sukūrėme jaukią atmosferą ir galėjome jaustis saugiai. Tarp mūsų kaip mat atsirado brandžių, užburiančių, mielų, seksualių, nuostabių, besišypsančių, natūralių, pavojingų, galingų, įkvepiančių dalyvių.

Vėliau pradėjome žaidimą pavadinimu Mazgas, atsistoję į mažą ratą suėmėme vieni kitų rankas, taip sukurdami didelį mazgą, kurį po to turėjome atrišti nepaleisdami rankų. Visi įsitraukėme ir dirbome išvien, tad nesunkiai sugebėjome mazgą atrišti (per trumpiau dsc_1675nei tris minutes, nors man ši užduotis iš pradžių atrodė neįveikiama). Tačiau mums pavyko! Esu įsitikinusi, kad sulaužėme šio žaidimo rekordą.

Taip pat kartu diskutavome pagrindinius žmogaus teisių principus, siekiau pabrėžti faktą, kad žmogaus teisės yra lygiavertės, prigimtinės, ir tarpusavyje susijusios. Galbūt ne visi pritarė, bet tai nebuvo diskusijos tikslas. Po to pradėjome pagrindinę vakaro veiklą – Suvaidink tai! Padalinau dalyvius į tris grupes ir kiekvienai grupei teko po vieną žmogaus teisę. Dalyviai mimikos ir judesių pakalba turėjo atkurti gautos teisės interpretaciją, o likusiems teko spėlioti, kokia žmogaus teisė buvo vaizduojama.

Kadangi visos žmogaus teisės lygios, nesiėmiau pati parinkti, kokios teisės bus vaidinamos, o palikau galimybę patiems dalyviams ištraukti vieną iš VŽTD esančių teisių. Taip jau nutiko, kad dalyviai ištraukė teisę balsuoti, teisę į darbą ir teisingas darbo sąlygas, bei teisę į poilsį ir laisvalaikį.

Pati buvau dirbtuvių pagalbininkė, tad galėjau viską stebėti iš šalies. Pastebėjau, kad daugeliui iš pradžių sekėsi sunkiai, tačiau kai dsc_1736dalyviai pradėjo rengti savo pasirodymus, viskas ėjosi kaip per sviestą.  Pasitelkę savo kūrybiškumą bei apsukrumą dirbtuvių dalyviai sugebėjo itin sklandžiai ir paprastai pristatyti sunkius demokratinius procesus, pavyzdžiui, teisę balsuoti. Siekiant sukurti didesnį efektą per pasirodymus buvo panaudoti rekvizitai ir muzika. Mums ir vėl pavyko! Visi teisingai atspėjo, ką kiekviena grupė siekė pavaizduoti.

Po pasirodymų susėdome diskusijai. Galėčiau iki begalybės kalbėti apie žmogaus teises, ypač kai dalyviai nebijo užduoti klausimų ir išsakyti savo nuomonę. Vakarą užbaigėme trumpu ir įkvepiančiu filmu apie žmogaus teisių istoriją. Pagrindinė filmo mintis yra parodyti, kad dėl žmogaus teisių reikia daug padirbėti. Tik begalinio pasiaukojimo, darbo ir neapsakomų tragedijų dėka, šiandien galime kalbėti apie žmogaus teises. Begalė žmonių iki mūsų kovojo už teises, kurios šiandien mums savaime suprantamos, todėl mes irgi turime kovoti už teises, kurios šiandien yra iš mūsų atimtos.

unnamed

Asociacija LGL įgyvendina  10 mėnesių projektą „Matomumo ir lygybės link“ (“Heading Towards Visibility and Equality”), remiamą Erasmus+ programos EST (Europos savanoriška tarnyba).