Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje – kritika Lietuvai dėl LGBT* žmogaus teisių padėties šalyje

2016 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Vyriausybė dalyvavo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Visuotinės periodinės peržiūros 26-ojoje sesijoje, kurios metu pristatė savo ataskaitą apie žmogaus teisių padėtį šalyje ir atsakė į kitų valstybių narių užduodamus klausimus bei rekomendacijas. 26-osios Visuotinės periodinės peržiūros metu Lietuva LGBT* žmogaus teisių srityje sulaukė net 22 teminių valstybių narių rekomendacijų (47 proc. daugiau nei 2011 m.).

Iš anksto valstybių narių Lietuvos Respublikai pateikti klausimai:

Meksika: Kokių priemonių buvo imtasi siekiant įtvirtinti LGBTI asmenų teises nacionalinėje teisėje, įskaitant dabartinių galimai diskriminacinio pobūdžio įstatymų pataisas arba įstatymų projektų, kurie galėtų lemti diskriminaciją, atmetimą?

Nyderlandai: Ar Lietuvos Vyriausybė yra pasiruošusi ieškoti galimybių taikyti išsamų tarpinstitucinį veiksmų planą, nukreiptą prieš LGBTI asmenų diskriminaciją?

Švedija: Prašome Lietuvos Vyriausybę išsamiau apibūdinti žingsnius, kurių buvo imtasi per pastaruosius trejus metus, siekiant užtikrinti, kad LGBTI asmenys Lietuvoje de jure ir de facto nepatirtų priekabiavimo ar diskriminacijos?

Jungtinė Karalystė: Prašome apibūdinti po pirmojo Visuotinės periodinės peržiūros ciklo atliktus ir planuojamus atlikti veiksmus, siekiant užtikrinti, kad LGBTI asmenys būtų teisiškai apsaugoti nuo diskriminacijos ir galėtų visapusiškai naudotis savo teise į saviraiškos laisvę.

Čekijos Respublika: Kokias konkrečias priemones Vyriausybė taikė, siekiant pasipriešinti įvairioms diskriminacijos formoms, pavyzdžiui, diskriminacijai dėl seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, religijos ar negalios? Ar svarstoma galimybė peržiūrėti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kad jo pagrindu asmenys nebūtų diskriminuojami seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais?

Vokietija: Po pirmojo Visuotinės periodinės peržiūros ciklo Lietuva svarstė keletą įstatyminių projektų, kuriais siekiama riboti saviraiškos laisvę ir galimai diskriminuoti LGBTI asmenis. Kaip Lietuva užtikrina LGBTI asmenų teisių apsaugą ir kokias konkrečias priemones planuoja įgyvendinti, skatindama toleranciją ir nediskriminavimą LGBTI asmenų atžvilgiu, įskaitant atitinkamas programas mokyklose?

Ispanija: Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad Lietuvai nacionaliniu mastu reikalinga diskusija apie homofobiją. Kaip vyriausybė planuoja skatinti toleranciją, susijusią su diskriminacija seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar tos pačios lyties asmenų partnerystės atžvilgiu?

Norvegija: Kokių priemonių Lietuvos Vyriausybė imasi, kad kovotų su neapykantos kurstymu bei diskriminacija prieš mažumas, pavyzdžiui, prieš LGBTI bendruomenę?

Valstybių narių Lietuvos Respublikai pateikti komentarai:

Brazilija: Galiausiai, mes sveikiname Lietuvą ratifikavus OPCAT protokolą ir įgyvendinus tokias priemones kaip policijos pareigūnų mokymai apie kovą prieš neapykantos nusikaltimus, baudžiamojo kodekso pataisų priėmimą, apsaugant nuo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo dėl negalios ir amžiaus, bei viešą kampaniją siekiant didinti translyčių asmenų matomumą šalyje, įgyvendinant pirmojo Visuotinės periodinės peržiūros ciklo metu Brazilijos pateiktas rekomendacijas.

Jungtinė Karalystė: Sveikiname Lietuvą 2016 metais sėkmingai organizavus „Baltic Pride“ festivalį ir tikimės, kad ši teigiama tendencija remti ir įgalinti LGBTI bendruomenę tęsis.

Australija: Australija išlieka susirūpinusi lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (LGBT) asmenų teisėmis Lietuvoje. Kita vertus, „Baltic Pride“ eitynių organizavimas Lietuvoje buvo teigiamas žingsnis.

Belgija: Vis dėlto, tam tikrų klausimų atžvilgiu yra vietos tobulėti. Konkrečiai, mes liekame susirūpinę aukštu smurto prieš moteris artimoje aplinkoje lygiu ir augančiomis neigiamomis nuostatomis prieš LGBTI asmenis.

Meksika: Mes manome, kad pažanga galėtų būti padaryta ir kovoje prieš diskriminaciją seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais. Mes sveikiname Lietuvos institucijas už siekį skatinti informuotumą apie LGBTI bendruomenės patiriamus iššūkius bei pastangas užtikrinti saviraiškos ir susirinkimų laisvę.

Norvegija: Norvegija sveikina aiškią pažangą užtikrinant taikių susirinkimų teisę LGBTI bendruomenei „Baltic Pride“ eitynių metu 2016 metais. Vis dėlto, reikalingos tolimesnės pastangos, siekiant užkirsti kelią diskriminacijai ir neapykantos kurstymui prieš LGBTI bendruomenės atstovus. Potencialiai homofobiški įstatymų projektai turėtų būti dar kartą apsvarstyti.

Nyderlandai: Mes prisidedame prie Žmogaus teisių tarybos susirūpinimo dėl plintančių neigiamų nusistatymų ir LGBTI asmenų stigmatizacijos visuomenėje, įskaitant diskusijas apie įstatymų projektus. Tai pasireiškia diskriminacijos ir smurto atvejais, kurie privalo būti tiriami.

Valstybių narių Lietuvos Respublikai pateiktos rekomendacijos:

Slovėnija: Imtis visų reikalingų priemonių siekiant užkirsti kelią neapykantos nusikaltimams, užtikrinti jų efektyvų tyrimą, ypač visų smurto ir priekabiavimo formų, susijusių su seksualine orientacija ir (ar) lytine tapatybe.

Nyderlandai: Dėti daugiau pastangų siekiant išnagrinėti neapykantos kurstymo ir neapykantos nusikaltimų atvejus bei užtikrinti prieigą prie efektyvių teisinės gynybos priemonių nukentėjusiesiems, įskaitant LGBTI asmenis ir religinių ar etninių mažumų bendruomenes.

Argentina: Priimti priemones, kurios garantuotų pagarbą LGBTI asmenų teisėms, nagrinėjant ir tiriant smurto ir diskriminacijos atvejus, o taip pat peržvelgiant visus įstatymus, galinčius turėti poveikį efektyviam šių asmenų teisių užtikrinimui.

Australija: Toliau kovoti su homofobija ir diskriminacija, vykdant švietimo programas, ir užtikrinti, kad LGBTI asmenys galėtų naudotis savo teisėmis į saviraiškos ir susirinkimų laisvę.

Belgija: Atmesti įstatymų projektų pasiūlymus, kurie galėtų riboti LGBTI asmenų naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis.

Airija: Sustiprinti pastangas kovojant prieš diskriminaciją, susijusią su seksualine orientacija ir (ar) lytine tapatybe, bei užtikrinti, kad būtų išnagrinėti visi LGBTI žmogaus teisių pažeidimų atvejai ir kad nukentėjusiesiems būtų prieinamos efektyvios teisinės gynybos priemonės.

Izraelis: Įvertinti būdus siekiant gerinti institucijų atsaką į neapykantos nusikaltimus seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais.

Prancūzija: Kovoti prieš diskriminaciją etninės kilmės, lyties ir seksualinės orientacijos pagrindais, stiprinti translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugą.

Čilė: Stiprinti vykdomą politiką ir veiksmus, siekiant efektyviai kovoti su diskriminacija ir smurtu, patiriamu asmenų dėl jų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės.

Kanada: Didinti visuomenės informuotumą apie neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ar lyties raiškos, priklausymo religinei bendruomenei, negalios ar etninės kilmės pagrindais; skatinti pranešimų teikimą institucijoms; vystyti procedūras, užtikrinančias, kad tokie nusikaltimai būtų efektyviai nagrinėjami.

Švedija: Užtikrinti efektyvų neapykantos ir smurto kurstymo atvejų bei neapykantos nusikaltimų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais tyrimą.

Jungtinė Karalystė: Užtikrinti efektyvios teisinės bazės egzistavimą, leidžiantį pranešti, tirti ir bausti diskriminacijosar neapykantos nusikaltimų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais kaltininkus.

JAV: Vykdyti išsamius neapykantos nusikaltimų prieš LGBTI asmenis, romų tautybės asmenis bei pabėgėlius tyrimus.

Slovėnija: Susilaikyti nuo įstatymų iniciatyvų, kurios galimai riboja LGBTI asmenų teises bei laisves, priėmimo.

Čekijos Respublika: Pakeisti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kad jo nuostatos negalėtų būti panaudotos siekiant diskriminuoti ir persekioti asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės.

Vokietija: Užtikrinti, kad LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas nebūtų taikomas diskriminuojant LGBTI asmenis.

Šveicarija: Peržiūrėti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, kad jo nebūtų galima interpretuoti užkertant kelią veikloms, skatinančioms informuotumą seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės klausimais.

Norvegija: Užtikrinti, kad LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas nebūtų taikomas siekiant cenzūruoti su LGBTI asmenimis susijusią informaciją.

Meksika: Netaikyti LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ribojant saviraiškos laisvę ir didinti teisinių apsaugos priemonių prieinamumą asmenims, kurių teisės buvo pažeistos.

Norvegija: Nesiaurinti Konstitucijoje numatyto šeimos apibrėžimo, siekiant įtvirtinti išimtinai priešingos lyties asmenų sudarytos santuokos modeliu paremtą šeimos apibrėžimą, kuris gali būti laikomas diskriminuojančiu; įtvirtinti atvirą partnerystės institutą, taikomą ir tos pačios lyties poroms.

Ispanija: Spręsti su teisiniu neapibrėžtumu, neleidžiančiu translyčiams asmenims pasinaudoti teise į lyties pakeitimo pripažinimą, susijusius klausimus.

Urugvajus: Įstatymiškai pripažinti translyčių asmenų lytinę tapatybę ir neriboti LGBTI asmenų teisių.

Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL š. m. kovo mėnesį Jungtinių Tautų Organizacijai pateikė šešėlinę ataskaitą apie LGBT* asmenų žmogaus teisių padėtį šalyje. Š. m. spalio mėnesį asociacijos LGL atstovai Jungtinių Tautų Organizacijos biure Ženevoje (Šveicarija) dalyvavo susitikimuose su 25 skirtingų Vyriausybių atstovais, ragindami juos atkreipti Lietuvos Vyriausybės dėmesį į LGBT* bendruomenei priklausančių asmenų žmogaus teisių pažeidimus šalyje.

Asociacija LGL siekė atkreipti Jungtinių Tautų Organizacijos dėmesį į (a) Lietuvoje galiojantį „homoseksualumo propagandos“ įstatymą, kuriuo remiantis ribojama LGBT* asmenų teisė į saviraiškos laisvę; (b) Seime nagrinėjamas homofobines ir transfobines įstatymų iniciatyvas; (c) kritinę padėtį tiriant neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą seksualinės orientacijos pagrindu; (d) neegzistuojančią lyties keitimo procedūrą. Šių probleminių aspektų apžvalgą galite rasti asociacijos LGL parengtoje informacinėje brošiūroje „Mes esame žmonės, ne propaganda“ (lietuvių kalba).

„Didžiuojamės, kad 26-ojoje Visuotinės periodinės peržiūros sesijoje LGL advokacijos pastangos sulaukė plataus ir išsamaus pasaulio valstybių atsako,“ – sakė asociacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko. „Tikimės, jog su LGBT* asmenų teisėmis susijusios rekomendacijos, kurios Lietuvos Vyriausybei pateiktos Ženevoje, reikšmingai prisidės gerinant šios socialinės grupės padėtį mūsų šalyje.“

Visuotinė periodinė peržiūra yra žmogaus teisių stebėjimo mechanizmas, kurį įgyvendina Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių taryba. Šio mechanizmo metu yra vertinama žmogaus teisių padėtis kiekvienoje pasaulio valstybėje. Peržiūros mechanizmas remiasi dialogu tarp skirtingų vyriausybių, leidžiančių „peržiūrimai“ Vyriausybei užduoti įvairius klausimus ir pateikti įvairias rekomendacijas. Pirmosios peržiūros 2011 metais metu Lietuvos Vyriausybė sulaukė 15 būtent su LGBT* asmenų žmogaus teisėmis susijusių rekomendacijų.

7LGL advokacijos veiklas Jungtinių Tautų Visuotinės periodinės peržiūros mechanizmo kontekste remia Vokietijos fondas „Erinnerung. Verantwortung and Zukunft“, palaikantis iniciatyvas, kuriomis siekiama įveikti diskriminaciją seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės pagrindais. Daugiau informacijos apie fondą galite rasti adresu http://www.stiftung-evz.de/eng. LGL Jungtinių Tautų Visuotinės periodinės peržiūros mechanizmui pateikta šešėlinė ataskaita dėl LGBT* (lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių) asmenų žmogaus teisių padėties Lietuvoje atspindi autorių, bet ne oficialią fondą poziciją.