Įstatymai prieš diskriminaciją
Lygių galimybių įstatymas (6 straipsnis, 2017 m. redakcija) numato, jog švietimo, mokslinės ir akademinės institucijos turi pareigą užtikrinti vienodas priėmimo, stipendijų ir finansavimo skyrimo bei vertinimo sąlygas asmenims, nepriklausimai nuo jų seksualinės orientacijos. Tiksliau, įstatyme numatoma, kad švietimo ir akademinės institucijos bei kitos įstaigos, vykdančios neformalaus suaugusių ugdymo programas, privalo savo kompetencijų ribose užtikrinti, kad mokymo programos ir medžiaga neskatintų diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu. Įstatymas taip pat numato, kad švietimo ir akademinės institucijos turi pareigą užtikrinti aplinką be patyčių, įskaitant patyčias seksualinės orientacijos pagrindu. Įstatymu nėra įtvirtinta apsauga nuo diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu.
Švietimo įstatymas (2018 m. redakcija) numato Lietuvos švietimo sistemos tikslus, principus ir struktūrą. Jis taip pat apibrėžia valstybės įsipareigojimus švietimo srityje. 23 straipsnis, kuris įsigaliojo 2016 m., numato, kad apie internetines patyčias seksualinės orientacijos pagrindu galima pranešti per oficialių puslapį www.draugiskasinternetas.lt, kurį administruoja Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas (2011 m. redakcija) draudžia skleisti informaciją, kuri „gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių psichologinei ar fizinei sveikatai bei fiziniam, intelektiniam ar moraliniai vystymusi“. Remiantis įstatymo 4 straipsniu, viešos informacijos, skatinančios patyčias ar žeminimą seksualinės orientacijos pagrindu, sklaida laikoma turinčia neigiamą poveikį nepilnamečiams ir yra draudžiama. Kita vertus, tas pats įstatymo straipsnis draudžia skleisti informaciją, kuri skatina „kitokią, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo sampratą“. Tai neproporcingai apriboja neteroseksualių santykių vaizdavimą viešoje erdvėje. Šie informacijos ribojimai kliudo objektyviai matyti realybę atitinkančią įvairovę. Jie iškreipia jaunų žmonių pasaulėvaizdį ir skatina stereotipų bei neigiamų nuostatų LGBT asmenų atžvilgiu formavimąsi.
Politika ir veiklos planai
Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa yra bendroji programa, kuria nustatomi sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai tikslai ir gairės. Programa buvo patvirtina Švietimo ir mokslo ministro įsakymu 2016 metais. Programa draudžia diskriminaciją nepilnamečio ar asmens tėvų ar globėjų seksualinės orientacijos pagrindu. Ji taip pat draudžia veiksmus ir elgesį, kuris gali sukelti asmens nepasitenkinimą savo kūnu, išvaizda ar seksualine orientacija. Kita vertus, programoje nenumatomos konkrečios priemonės prieš diskriminaciją, ar kaip į švietimo programos turinį įtraukti LGBT turinį.
Švietimo programa
Nacionalinė švietimo programa neapima su LGBT asmenimis susijusio turinio.
Mokytojų mokymai LGBT tema
Šiuo metu nėra vykdomi jokie privalomieji mokymai mokytojams LGBT tema.
Lytinės tapatybės pripažinimas
Nėra jokių teisinių priemonių lytinės tapatybės pripažinimui, o dabar galiojančios Civilinio kodekso nuostatos nėra pakankamos. Lyties pripažinimą šiuo metu galima įgyti tik kreipiantis į nacionalinius teismus, tačiau medicininės paslaugos nėra teikiamos.
2017 m. lapkričio 10 d. Seimo narių grupė, kurią sudarė 31 parlamentarai, įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siekiama uždrausti teisinį lyties pripažinimą (t. y. asmens dokumentų pakeitimą translyčiams asmenims) ir visas su lyties keitimu susijusias medicinines procedūras. Šis pasiūlymas prieštarauja nacionalinių teismų praktikai teisiškai pripažinti asmens lytį remiantis tik asmeniniu translyčio asmens apsisprendimu ir atitinkama psichologine diagnoze.
Duomenų rinkimas apie patyčias ir priekabiavimą bei politikos stebėsena
Vyriausybė neteikia paramos renkant duomenis apie LGBT moksleivių padėtį mokyklose. Vis dėlto, šią informaciją renka pilietinės visuomenės organizacijos. 2015 m. Nacionalinė LGBT teisių organizacija pristatė leidinį „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“, kuriame pristatoma viena gajausių, tačiau nepripažintų problemų Lietuvos mokyklose. Šis leidinys tapo pirmuoju žingsniu sprendžiant homofobinių ir bifobinių patyčių problemą Lietuvos mokyklose. Leidinio tikslas – mokytojams ir kitiems profesionalams, dirbantiems su jaunais žmonėmis, suteikti reikiamas žinias kovoti prieš smurtą mokymosi aplinkoje. Leidiniu siekta nustatyti tikruosius problemos mastus, išsiaiškinti mokytojų poreikius ir patirtį su homofobija jų kasdieniame darbe bei sužinoti neheteroseksualių moksleivių patirtis ir poreikius šiuo klausimu.
Teikiama parama
Jaunimo linija teikia emocinę pagalbą jauniems žmonėms, įskaitant su diskriminacija susiduriančius moksleivius. Paslaugos yra teikiamos nemokamai ir yra organizuojamos nevyriausybinės organizacijos, kuri veikia remiama privačių asmenų, verslo ir vyriausybės. Organizacija teikia paramą moksleiviams, kurie mokykloje susiduria su sudėtingomis situacijomis, tačiau paslaugos nėra specialiai orientuotos LGBT asmenims.
Informacija ir gairės
LGL išleistas leidinys „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“ yra pirmasis žingsnis sprendžiant homofobinių ir bifobinių patyčių problemą Lietuvos mokyklose. Jo tikslas – mokytojams ir kitiems profesionalams, dirbantiems su jaunais žmonėmis, suteikti reikiamas žinias kovoti prieš smurtą mokymosi aplinkoje.
Bendradarbiavimas tarp vyriausybės ir pilietinės visuomenės
Vyriausybė neteikia jokios paramos LGBT pilietinės visuomenės organizacijoms, dirbančioms švietimo srityje.
Papildoma informacija
LGL leidinio „Nematomos patyčios: tyrimo Lietuvos mokyklose rezultatai ir rekomendacijos“ duomenimis, patyčios seksualinės orientacijos pagrindu yra dažna problema Lietuvos mokyklose. Daugiau nei trečdalis moksleivių, kurie dalyvavo tyrime, nurodė, kad mokykloje jie jaučiasi nesaugiai, o daugiau nei pusė iš jų nurodė, kad apie savo seksualinę orientaciją yra atsiskleidę tik artimiausiems žmonėms.
Statistika
2017 m. vasarą LGL vykdė apklausą, kurios dalyviai – 580 LGBT vidurinės mokyklos 14-18 metų amžiaus moksleivių – dalinosi tuo, ko yra mokoma dorinio ugdymo pamokose ir su kuo Lietuvos mokyklose susiduria LGBT paaugliai, dar tik atrandantys savo seksualumą ir lytinę tapatybę. LGL surinkti duomenys atskleidžia, kad vidurinių mokyklų moksleiviai, mokyklose susiduriantys su patyčiomis dėl savo seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės, šią problemą turi spręsti patys. 82 proc. apklausoje dalyvavusių LGBT moksleivių nurodė, kad su patyčiomis dėl savo seksualinės orientacijos ir (ar) lytinės tapatybės susidūrė per pastaruosius metus, o 90 proc. iš jų nurodė, kad dėl šios priežasties mokykloje jaučiasi nesaugūs. 50 proc. apklausos dalyvių taip pat nurodė, kad jų mokytojai į patyčias reagavo netinkamai arba visiškai nereagavo.
