Ekspertai dėl LGL reklaminių klipų spręs pirmadienį

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba pirmadienį spręs, ar asociacijos LGL reklaminiai video klipai, kuriuos riboti nutarė Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), neprieštarauja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymui.

Asociacija LGL liepą Žurnalistų etikos inspektorei apskundė LRT sprendimą riboti dviejų vaizdo klipų, kuriais buvo kviečiama į liepos pabaigoje vykusias “Baltic Pride” eitynes bei pabrėžiama Lietuvoje gyvenančių asmenų įvairovė, rodymą.

LGL nesutinka su LRT taikomais ribojimais, t. y. jų žymėjimu indeksais ir transliavimu tik atitinkamu laiku. LGL manymu, tokiu būdu LRT nepagrįstai riboja LGL teisę skleisti informaciją.

Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia nuomonių įvairovę, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą. Šie principai atsispindi ir Nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintuose LRT veiklos principuose. LRT, be kita ko, privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove, ugdyti toleranciją ir humanizmą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikomos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos poveikio įstatymo normos pagrinde yra aiškiai (expressis verbis) nurodyta, kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ji yra taikytina – kai skleidžiamoje informacijoje skatinamas kitoks santuokos sudarymas ir šeimos kūrimas, nei numato Konstitucija ir civilinis kodeksas (CK). Darytina išvada, kad nustatant, ar skleidžiamą informaciją galima riboti nurodytu pagrindu, reikia, jog būtų šios sąlygos: pirma, tokios informacijos turinį turi sudaryti informacija, kurioje būtų garsinėmis, vaizdinėmis ar kitomis priemonėmis perteikiamas asmenų šeiminių santykių formavimas; antra, neužtenka, kad vien tik būtų perteikiama informacija apie šeiminių santykių formavimą, informacijoje taip pat privalo būti tiesiogiai išreikštas skatinamas sudaryti/kurti kitokio turinio ir (ar) formos šeiminius santykius, negu nurodyti Konstitucijoje ir CK. Pažymėtina, kad pagal šią teisės normą, akivaizdu, kad skatinimas privalo būti skleidžiamoje informacijoje išreiškiamas tik aktyvia ir tiesiogine forma, t. y. raginimu, kvietimu.

LGL nesutinka, kad jos LRT pateiktuose klipuose yra skatinami šeiminiai santykiai tarp tos pačios lyties asmenų. Pirmajame klipe pašnekovai pasako trumpą sakinį apie save, kuris dažniausiai atvaizduoja neteisingus visuomenėje įsitvirtinusius stereotipus, taip pat nurodo savo seksualinę orientaciją. Šio klipo pabaigoje kviečiama dalyvauti „Baltic pride 2013“ eitynėse, kurių tikslas LGBT asmenų matomumas Lietuvos visuomenėje. Antrajame klipe parodoma Lietuvoje gyvenančių asmenų įvairovė tiek lyties, tiek amžiaus, tiek tautiniu, tiek negalios, tiek kitais pagrindais. Klipo metu komentuojamos lietuvių būdo savybės. Klipo pabaigoje informuojama, kad įvairovė yra visuomenės turtas, o ne trūkumas. Taigi nė viename iš klipų nėra skatinami jokie konkretūs šeiminių santykių formavimo ar (ir) jų įteisinimo būdai.

Pabrėžtina, kad Nepilnamečių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 16 punkto nuostatos negali būti taikomos taip plačiai, kad visa visuomenės informavimo priemonėse skelbtina informacija, kurios turinyje perteikiama informacija apie LGBT asmenis ar jų veiklą; taip pat informacija, kurioje įžvelgiamas neheteroseksualios orientacijos aspektas, būtų priskiriama neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančiai viešajai informacijai.

Plačiau skaitykite portale diena.lt