LGBT teisės Lietuvoje

Baudžiamoji atsakomybė už laisvanoriškus homoseksualius santykius Lietuvoje buvo panaikinta 1993-aisiais. Tais pačiais metais pradėjo kurtis Lietuvos Gėjų Lygos asociacija (LGL). LGL nuo 1994-ųjų yra Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos (ILGA) tikroji narė. Asociacija oficialiai įregistruota Teisingumo ministerijoje 1995 metų gegužės 4 dieną.

2004-aisiais įstojus į Europos Sąjungą, Lietuva įgyvendino pagrindinius Europos Komisijos teisės aktus nediskriminavimo srityje. Pagrindinis teisės aktas, įtvirtinantis lygybę bei nediskriminavimą Lietuvoje, yra 2003-aisiais priimtas Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymas. Vienas iš šiame įstatyme numatytų nediskriminavimo pagrindų yra ir seksualinė orientacija. Įstatymas draudžia diskriminaciją darbe, švietimo bei vartotojų teisių srityse. Lyties tapatumas, deja, iki šiol lieka nepripažintas Lietuvos teisėje. Amžius, nuo kurio asmenys gali laisvai užsiimti lytiniais santykiais, Lietuvoje yra vienodas tiek heteroseksualių, tiek ir homoseksualių santykių atžvilgiu. Nei santuokos, nei partnerystės institutai tos pačios lyties poroms nėra įteisinti. Daugiau informacijos apie LGBT teises Lietuvoje rasite čia.

Požiūris į LGBT asmenis

LGBT bendruomenė Lietuvoje susiduria su dideliu socialiniu bei politiniu priešiškumu. Homofobiškas pažiūras visuomenėje atskleidžia keletas paskutinių apklausų. Iš jų matyti, jog tik apie 23% gėjų yra linkę atvirai kalbėti apie savo lytinę orientaciją, tik 4% apklaustųjų palaiko partnerystės instituto pripažinimą tos pačios lyties poroms ir net 62% lietuvių prieštarauja „Gay Pride“ eitynių organizavimui Lietuvoje.

Baltic Pride

Po to, kai Lietuvos LGBT bendruomenei kelis kartus nebuvo užtikrinta teisė į taikius susirinkimus, pirmosios „Baltic Pride“ eitynės sėkmingai buvo surengtos 2010-aisiais metais. Be to, kad buvo įgyvendinta konstitucinė susirinkimų teisė, buvo pasiektas ir pagrindinis eitynių tikslas – visuomenėje bei žiniasklaidoje buvo atkreiptas dėmesys į LGBT bendruomenę bei jos nariams kylančias problemas. Daugiau sužinoti apie „Baltic Pride 2010“ eitynes galite perskaitę mūsų leidinį „Besikeičiantys veidai: Pirmosios eitynės už LGBT teises Lietuvoje“.

Politinė parama

Kai kurie politikai, ypač atstovaujantys Lietuvos socialdemokratų partiją (Marija Aušrinė Pavilionienė) bei Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdį (Eligijus Masiulis, Dalia Kuodytė, Leonidas Donskis) yra išreiškę paramą LGBT bendruomenei bei aktyviai pasisako už jų teisių užtikrinimą. Liberalai ir kai kurie socialdemokratai nepalaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio pataisų, kuriomis buvo siekta konstituciškai įtvirtinti normatyvinį šeimos modelį, kurios potencialiai būtų užkirtusios LGBT bendruomenės siekius įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę. Minėtų partijų atstovai taip pat palaiko įstatymus ir jų projektus, kuriais siekiama įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystes.

Liberalų Sąjūdžio Žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės komitete įsteigtas specialus pakomitetis, veikiantis LGBT teisių srityje.