LGBT* žmogaus teisės Lietuvoje

Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už tos pačios lyties asmenų santykius buvo panaikinta 1993 metais. 2004 metais įstojus į Europos Sąjungą, Lietuva priėmė pagrindinius Europos Komisijos teisės aktus prieš diskriminaciją. Pagrindinis įstatymas, užtikrinantis lygias teises ir nediskriminavimą yra Lygių galimybių įstatymas, įsigaliojęs 2003 metais. Šis įstatymas draudžia diskriminaciją dėl lytinės orientacijos darbo vietoje, švietimo įstaigose bei užtikrina lygias vartotojų teises. Tačiau lytinė tapatybė Lietuvoje vis dar teisiškai nepripažįstama. Taigi Lietuva yra viena iš šešių Europos Sąjungos šalių, kurioje nėra įteisinta nei vienalytė partnerystė, nei tos pačios lyties asmenų santuoka.

Jungtinės Tautos, po pirmosios Visuotinės periodinės peržiūros, Lietuvai skyrė 15 rekomendacijų dėl LGBT* asmenų teisių. Lietuva priėmė 10 šių rekomendacijų, tokių kaip kova prieš neapykantos nusikaltimus, saviraiškos ir susirinkimų laisvės užtikrinimas. Tačiau, likusios 5 rekomendacijos, pavyzdžiui dėl informacijos, susijusios su LGBT* cezūra, šeimos įvairovės pripažinimu ar diskriminacija dėl lytinės tapatybės, buvo perkeltos svarstyti  nacionaliniu lygmeniu. 2012 metais vyriausybė paskelbė, kad šios rekomendacijos jau yra įtvirtintos. Deja, iki šiol nebuvo imtasi jokių konkrečių įstatyminių ar viešosios politikos veiksmų.

Nuo 2012 metų iki 2016 metų, Lietuvoje vyko 4 posėdžiai dėl šių Visuotinės periodinės peržiūros rekomendacijų. Juose dalyvavo apie 17 nevyriausybinių organizacijų ir kitų viešųjų įstaigų atstovų, tad priimti reikalingus sprendimus buvo praktiškai neįmanoma, turint omenyje, kad susitikimai vykdavo vos 2 valandas ir tik kartą per metus. Taigi, rekomendacijų įtvirtinimo procesas atarodo labai formalus ir pretenzingas Jungtinių Tautų bendruomenės atžvilgiu.

Po antrosios Visuotinės periodinės peržiūros 2016 metais, Lietuva gavo dar 22 rekomendacijas dėl LGBT* asmenų teisių įtvirtinimo. Tai yra net 47 proc. daugiau nei 2011 metais. Tuomet LGL Jungtinėms Tautoms pateikė šešėlinę ataskaitą apie LGBT* asmenų teisių situaciją šalyje ir susitiko su 25 valdžios atstovais JT biure Ženevoje. Taip LGL ragino valdžios atstovus atkreipti Lietuvos valdininkų dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus prieš LGBT* asmenis Lietuvoje.

Dažniausi LGBT* žmogaus teisių pažeidimai Lietuvoje:

  • Teisė į saviraiškos laisvę
  • Teisė į lygybę ir nediskriminavimą
  • Teisė į išsilavinimą
  • Susirinkimų laisvė
  • Teisė į gyvenimą, laisvę ir asmeninį saugumą
  • Teisė į privatų gyvenimą
  • Teisė į sveikatą

„Homoseksualumo propagandos“ įstatymas

Nepilnamečių apsaugos prieš neigiamą viešosios informacijos poveikį įstatymo nuostatos teigia, kad “[n]eigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija,[…] kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata”. Iki šiol jau buvo 3 atvejai, kuomet šis straipsnis tiesiogiai pažeidė LGBT* asmenų teisę į saviraišką:

Homofobinės ir transfobinės teisėkūros įniciatyvos

Iš viso Seime yra įregistruota 10 atvirai homofobiškų ir transfobiškų įstatyminių iniciatyvų. Toks aukštas politinis diskriminacijos įteisinimas pažeidžia pagrindines LGBT* asmenų žmogaus teises.

  • Civilinio kodekso pataisa Nr. XIIP-17 siekia visiškai uždrausti lyties pakeitimo procedūras;
  • Kriminalinio kodekso pataisa Nr. XIIP-687 siekia įtvirtinti, kad homoseksualumo kritika ir bandymas pakeisti asmenų seksualinę orientaciją nebūtų laikoma diskriminacija ar priekabiavimu dėl seksualinės orientacijos;
  • Viešųjų susirinkimų įstatymo pataisa Nr. XIIP-940 siūlo kad viešųjų susitikimų organizatoriai padengtų visas išlaidas, susijusias su saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimu renginiuose;
  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisa Nr. XIIP-473 nurodo, kad “[k]iekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo”;
  • Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisa Nr. XIIP-1469(2) siekia įtvirtinti, kad būtų: “[d]raudžiama įsivaikinti Lietuvos Respublikos piliečius tos pačios lyties asmenų poroms“;
  • Konstitucijos 38 straipsnio pataisa Nr. XIIP-1217 siekianti pakeisti konstituciškai ginamą “šeimos” sąvoką, kaip kylančią iš tradicinės santuokos tarp vyro ir moters.
  • Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa Nr. XIP-4490(3) užtikrina administracinę atsakomybę dėl bet kokio viešo pasipriešinimo konstituciškai ginamoms “šeimos vertybėms”;
  • Šeimos stiprinimo įstatymas No. XIIP-4225 siekia įtvirtinti, kad “kad vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas”;
  • Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XIIIP-750 siekia sukurti bendro gyvenimo sutartis, kurios leistu dviems ar daugiau kartu gyvenantiems asmenims užtikrinti tam tikras nuosavybės teises be tikslo sukurti šeimą. Šios pataisos šalininkai teigia, kad tai būtų tinkama forma teisiškai pripažinti tos pačios lyties poroms. Anot jų, tai taip pat efektyviai užkirstų kelią tam, kad tokios poros galėtų naudotis “šeimos narių” statusu;
  • Lygių galimybių įstatymo pataisa Nr. XIIIP-837(3) neįtraukia registruotų partnerių, kurie yra Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės piliečiai, šeimos narių į Lygių galimybių įstatymą.

Neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba

Neapykantos kalba internete, nukreipta prieš asmens seksualinę orientaciją, yra apleista įstatymo vykdymo institucijų, kurios neretai atsisako tirti su tuo susijusius skundus. Vien per 2013-2015, nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL pateikė 24 skundus dėl 206 neapykantos kalbos atvejų internete. Visi ikiteisminiai tyrimai dėl šių skundų buvo arba sustabdyti arba nutraukti, o pažeidėjai nebuvo nubausti.

Lyties pakeitimas ir translyčių asmenų teisių padėtis Lietuvoje

Lietuva neturi įtvirtintų procedūrų dėl legalaus lyties tapatybės pripažinimo ir medicininio lyties keitimo. Civilinis kodeksas tvirtina, kad “[n]esusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma”, tačiau šis įstatymas niekada neįsigaliojo.

2007 metais Europos Komisijos Žmogaus Teisių Teismas išnagrinėjo bylą L. prieš Lietuvą ir nusprendė, kad tai, kad valdžia buvo neveiksni šio įstatymo atžvilgiu, pažeidė ieškovo teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Pagrindinė sprendimo įgyvendinimo sąlyga, t.y. reikalavimas priimti įstatymą, dar nebuvo įvykdyta. 2014 metais Ministrų Komitetas perkėlė atvejo vykdymą į sustiprintos priežiūros procedūrą. Taip pat, translyčiai asmenys negali gauti specifinių sveikatos paslaugų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, nes tam reikalingas antrinis įstatymas, t.y. Sveikatos ministerijos įsakymas, ir jis iki šiol nebuvo priimtas. Taigi šių priežasčių translyčiai asmenys yra priversti ginčytis teismuose, kad galėtų legaliai pasikeisti lytį. 2017 balandį ir gegužę nacionaliniai teismai suteikė leidimą dviems pirmiesiems translyčiams asmenims legaliai pasikeisti lytį be privalomos lyties keitimo operacijos, pagal psichologo nustatytą diagnozę. 2017 metų kovo mėnesį vyriausybė įgaliojo Teisingumo ir Sveikatos apsaugos ministerijas paruošti įstatymo projektą įteisinantį lyties keitimą. Įstatymo projektas bus parengtas 2017 rugsėjo 1 d. Ir turėtų būti svarstomas Seime 2018 metais.

Taigi translyčiai asmenys Lietuvoje vis dar susiduria su iššūkiais. Pagal LGBT* asmenų apklausą, atliktą Europos Sąjungos Pagrindinių teisių agentūros 2012 metais, 60 proc. translyčių respondentų Lietuvoje patyrė fizinį ar seksualinį smurtą per paskutinius 5 metus, tuo tarpu 55 proc. patyrė priekabiavimą ar diskriminaciją dėl savo lytinės tapatybės per paskutinius 12 mėnesių. Šios problemos vis dar išlieka nematomos Lietuvos visuomenėje. Specialiojo Eurobarometro 393 2012 metų duomenimis, vos 3 proc. lietuvių teigė pažįstantys bent vieną translytį asmenį. Taigi galima daryti išvadą, kad translyčiai asmenys neatskleidžia savo lytinės tapatybės dėl paplitusio transfobinio požiūrio Lietuvos visuomenėje.