Šiemet trisdešimtmetį šventusios nacionalinės LGBTI teisių organizacijos LGL vadovas Vladimiras Simonko sako, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pokyčiai LGBTIQ srityje kelią į politinę darbotvarkę skinasi sunkiai: „Vilčių Lietuvai atkūrus nepriklausomybę LGBTIQ bendruomenė turėjo tikrai daug ir tikėjome, kad pokyčiai ateis greitai Lietuvai siekiant tapti Europos Tarybos, Europos Sąjungos (ES) ir kitų tarptautinių mechanizmų nare. Turbūt
- LGBTI teisių planas Lietuvoje: stiprintų žmogaus teisių apsaugą, valstybės autoritetą ir geopolitines kryptis
- Europos „Vaivorykštės žemėlapyje“ Lietuva atsidūrė 36-oje vietoje, LGBTI teisių padėtis reikalauja strateginių pokyčių
- Vilniaus rotušėje – „Baltic Pride“ 2022 konferencija „Atviri miestai“
- Europos LGBTI teisių žemėlapis: Lietuva nukrito į 35 vietą
- Teisingumo ministerijoje – LGL organizuota konferencija apie šeimų apsaugą ir įvairovę
LGBTI teisių planas Lietuvoje: stiprintų žmogaus teisių apsaugą, valstybės autoritetą ir geopolitines kryptis
Europos „Vaivorykštės žemėlapyje“ Lietuva atsidūrė 36-oje vietoje, LGBTI teisių padėtis reikalauja strateginių pokyčių
Vilniaus rotušėje – „Baltic Pride“ 2022 konferencija „Atviri miestai“
Europos LGBTI teisių žemėlapis: Lietuva nukrito į 35 vietą
Teisingumo ministerijoje – LGL organizuota konferencija apie šeimų apsaugą ir įvairovę
2023 m. spalio 30 d. Lietuvos gėjų lyga kartu Seimo kontrolierių įstaiga surengė tarpinstitucinę apskritojo stalo diskusiją dėl ES LGBTIQ lygybės strategijos įgyvendinimo ir nacionalinio LGBTIQ žmogaus teisių plano poreikių, kurioje dalyvavo virš 20 atstovų iš ministerijų, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir nevyriausybinių organizacijų, dirbančių žmogaus
Ar esate Europoje gyvenanti lesbietė, gėjus, biseksualus, translytis, interseksualus ar „queer“ asmuo (LGBTIQ)? Norime išgirsti jūsų nuomonę! ES pagrindinių teisių agentūra (angl. „Agency for Fundamental Rights“, FRA) visoje ES pradeda apklausą, kuria siekiama išsiaiškinti LGBTIQ asmenų patirtį, požiūrį ir problemas. Išvados padės formuoti politiką, kuria bus toliau ginamos ir skatinamos LGBTIQ asmenų teisės. Apklausoje gali dalyvauti
Tarptautinės LGBTI teisių organizacijos ILGA-Europe metinis Vaivorykštės žemėlapis ir indeksas atskleidė, jog LGBTI teisių padėtis Lietuvoje išlieka itin sudėtinga, paėjusiais metais buvusi 35-oje indekso vietoje, šiemet Lietuva krito į 36-ąją. Lietuvą lenkia kontroversiškai dėl savo LGBTI teisių užtikrinimo politikos vertinama Vengrija, taip pat valstybės kol kas dar tik siekiančios integracijos į ES: Bosnija ir Hercegovina,
Pirmą kartą Lietuvos istorijoje trys vienos lyties asmenų poros kreipiasi į teismą, siekdamos apginti savo teisę kurti šeimą ir registruoti santuoką Lietuvoje. Tolerantiško Jaunimo Asociacijos, inicijavusios šias strategines bylas, teigimu, jomis siekiama išspręsti pagrindines kliūtis šių porų santykių pripažinimo ir reglamentavimo srityje. “Bankrutavus politikai, kai politikų duoti pažadai neįgyvendinami, piliečiai priversti savo teises ginti teismuose”,
Neapykantos nusikaltimai tapo visuotine problema, keliančia didelių socialinių, politinių ir teisinių iššūkių. Smurtas, sąlygotas išankstinių nusistatymų prieš asmens rasę, odos spalvą, religiją, tautybę, seksualinę orientaciją, lytį ar negalią, yra viena pavojingiausių diskriminacijos formų. Projektas COUNTER HATE, kuriuo siekiama pagerinti pagalbą neapykantos nusikaltimų aukoms taikant į aukas orientuotą ir tarpsektorinį požiūrį, bįvykdė tyrimą šešiose Europos šalyse
Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2023 m. sausio 23 d., 14 val. (Strasbūro laiku), viešame posėdyje spręs bylą Macatė prieš Lietuvą (Nr. 61435/19). Pareiškėja Neringa Dangvydė Macatė buvo pasakų rinkinio „Gintarinė širdis“ autorė, kuri savo 2013 m. kūrinyje vaizduoja veikėjus iš įvairių socialinių grupių, pavyzdžiui, romus, asmenis su negalia, taip pat kalba apie tokias socialines temas kaip
Š.m. rugsėjo 26-27 d. Lietuvos teisininkai Monika Antanaitytė ir advokatas Aivaras Žilvinskas Bukarešte (Rumunija) susitiko su principinėje LGBTIQ asmenų šeimos teisių pripažinimo byloje Baby Sara (Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-490/20) atstovavusiomis advokatėmis (organizacija Deystvie, Bulgarija). Susitikime taip pat dalyvavo pilietinės visuomenės organizacijų Accept (Rumunija) ir Hatter (Vengrija) ekspertai, aktyviai įsitraukę į LGBTIQ žmogaus teisių strateginio bylinėjimosi procesus bei ILGA-Europe Teisės departamento vadovė Arpi Avetisyan.
Europos Komisija nori jus išgirsti, kad suprastų interseksualių asmenų* socialinę ir ekonominę padėtį visuomenėje ir įtraukių teisėkūros, medicinos bei kitų politikos priemonių, susijusių su interseksualiais asmenimis ir jų gerove, tarpusavio ryšį. Tikimės sužinoti apie patirtis augant, sveikatos priežiūros sistemą, švietimą, įdarbinimą, vėlesnį gyvenimą ir kitus aspektus. Jei norėtumėte dalyvauti, galite su mumis pasikalbėti dviem būdais:
Birželio 18 dieną „Riga Pride“ sugrįžta į Latviją su laukiamiausiu festivalio renginiu – eitynėmis „Už laisvę“. Reiškiant paramą ir solidarumą LGBT bendruomenei Ukrainoje „Riga Pride“ šiais metais vyks kartu su „Kyiv Pride“. Festivalio šūkis: „Kol visi būsime laisvi“. Visą savaitę vyksiančio „Riga Pride“ festivalio metu bus organizuojama per 40 renginių, tad „Riga Pride“ tikrai turi
Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Olena Globa šešias dienas slėpėsi rūsyje Kyjive, stengdamasi likti gyva per Rusijos apšaudymus. Sunkią valandą ji sulaukė JAV LGBTQ+ organizacijos „PFLAG“ paramos. Olena organizacijos pagalba atvyko į JAV, kur gyvena jos sūnus, ir dabar naudojasi kiekviena proga pasakoti apie šio karo žiaurumus. Olena Ukrainoje paliko visą savo gyvenimą: artimuosius ir
2022 m. birželio 3 dieną Vilniaus miesto rotušėje įvyko „Baltic Pride“ 2022 tarptautinė žmogaus teisių konferencija // Įvairovės chartijos konferencija „Atviri miestai“. „Atviri miestai“ – tai tarptautinė konferencija, kurioje savo įžvalgomis apie lygias galimybes, žmogaus teises ir gyventojų įtrauktį dalinosi Europos ir Kanados miestų merai, verslo, viešojo sektoriaus ir NVO atstovai. Vilniaus miesto meras Remigijus