Neapykantos epidemija Lietuvoje: pranešti ar nepranešti?

„Sudeginti pederastus!“, „Žudyti!” – plūdosi internetiniai komentatoriai po socialiniame tinkle „FaceBook“ prieš keletą metų publikuotos dviejų besibučiuojančių vaikinų iš Lietuvos nuotraukos, kuria jaunuoliai norėjo pasidžiaugti savo draugystės pradžia. „Ar Jūs tikrai nebandėte flirtuoti su Jus užpuolusiu asmeniu, galbūt bandėte jį „kabinti“?,“ – apklausos metu homoseksualaus studento iš Italijos, sumušto prie Vilniaus Profsąjungos rūmų, klausė ikiteisminio tyrimo tyrėjas. „Duot į kailį tokiems išdraskytašikniams,“ – internete rėžė kunigas iš Kauno po lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių (LGBT) asmenų mitingo prie Rusijos ambasados Vilniuje. Tai tik keletas ryškesnių pastarojo meto neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos, nukreiptos prieš LGBT bendruomenės narius Lietuvoje, pavyzdžių. Nevyriausybinės organizacijos užsispyrusiai kartoja – Lietuvoje siaučia neapykantos epidemija, nukreipta ne tik prieš LGBT bendruomenės narius, bet ir prieš kitas socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes. Tuo tarpu teisėsaugos institucijos atšauna, jog visus besikreipiančiuosius traktuoja vienodai, o didelio neapykantos nusikaltimų paplitimo masto oficialioji statistika paprasčiausiai nerodo.

Teisėsaugos institucijų neveikimą tirs Europos Žmogaus Teisių Teismas

Pijaus Beizaro asmeninio archyvo nuotrauka

Pijaus Beizaro asmeninio archyvo nuotrauka

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento pateikiamais oficialiais statistiniais duomenimis apie Lietuvos Respublikoje 2017 m. sausio-rugsėjo mėnesiais padarytas nusikalstamas veikas, registruota viso labo 18 kurstymo prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę atvejų (Baudžiamojo kodekso 170 str.). Įdomu pastebėti, kad tik dviem registruotais atvejais buvo priimti baudžiamieji įsakymai, o visais kitais atvejais baudžiamasis procesas dėl įvairių priežasčių buvo nutrauktas. Oficialioji statistika nenurodo, prieš kokias konkrečias visuomenės grupes buvo kurstoma, tačiau galime pagrįstai įtarti, jog ženkli dalis užfiksuotų kurstymo atvejų buvo nukreipti būtent prieš LGBT bendruomenės narius.

Prieš metus Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL atliko anoniminę internetinę vietinės LGBT bendruomenės narių apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kokiu mastu vietinės LGBT bendruomenės nariai susiduria su nepageidaujamu neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos reiškiniu. Apklausos duomenys buvo išties šokiruojantys – iš 345 internetinėje apklausoje dalyvavusių LGBT bendruomenės narių, daugiau nei pusė (54 proc.) teigė susidūrę su neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos atvejais per pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį. Dar įdomiau yra tai, kad apie šiuos atvejus teisėsaugos institucijoms Lietuvoje pranešė viso labo 13 proc. nukentėjusiųjų. Iš esmės tai reiškia, kad prieš LGBT bendruomenės narius nukreiptiems neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejams yra būdingas „latentiškumas“, t. y. apie šiuos incidentus kompetentingoms institucijoms nėra pranešama, šie atvejai neatsispindi oficialiojoje statistikoje.

Net ir tai atvejais, kai teisėsaugos institucijoms ir yra pranešama, policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų reakcija į šį nepageidaujamą reiškinį ne visuomet yra konstruktyvi. Pavyzdžiui, nacionaliniai teismai palaikė ikiteisminio tyrimo tyrėjo ir prokuroro sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl po socialiniame tinkle „FaceBook“ publikuota dviejų besibučiuojančių vaikinų nuotrauka pasipylusios homofobinių susidoroti skatinančių komentarų lavinos, nes, esą „asmuo, viešojoje erdvėje patalpinęs dviejų besibučiuojančių vyrų nuotrauką, turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks ekscentriškas elgesys tikrai neprisideda prie skirtingas pažiūras visuomenėje turinčių asmenų tarpusavio supratimo ir tolerancijos skatinimo.“ Nesutikdami su tokia nacionalinių teismų pozicija, vaikinai pateikė skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui, teigdami, jog valstybės institucijų neveikimas tiriant prieš juos asmeniškai nukreiptos homofobinės neapykantos kalbos atvejus pažeidė jų teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir diskriminavo juos dėl jų seksualinės orientacijos. 2017 metų birželio mėnesį Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą komunikuoti bylą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir pradėti bylos nagrinėjimo procedūrą. Teismo sprendimo šioje byloje tikimasi sulaukti jau 2018 metais.

Pranešimas – vaistas nuo visų ligų?

Apskritojo stalo diskusijos dalyviai (2017 m. birželis)

Apskritojo stalo diskusijos dalyviai (2017 m. birželis)

Nevyriausybinės organizacijos, skatindamos nukentėjusius asmenis pranešti teisėsaugos institucijoms apie neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos atvejus ir tokiu būdu „aktualizuoti“ šio nepageidaujamo reiškinio paplitimo mastą Lietuvoje, susiduria su taip vadinama „užburto rato“ problema. Viena vertus, akivaizdu, jog teisėsaugos pareigūnai, nesulaukdami pranešimų apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejus, negalės efektyviai tobulinti savo kompetencijų, gerinant reagavimą į tokio pobūdžio nusikaltimus. Išaugusi tokių nusikaltimų „statistika“ taip pat paskatintų valstybės institucijas aktyviau kovoti su šiuo nepageidaujamu reiškiniu. Kita vertus, nevyriausybinės organizacijos, nukreipdamos nukentėjusius asmenis į policijos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų rankas, ne visuomet yra garantuotos, jog su šiais asmenimis baudžiamojo proceso kontekste bus elgiamasi tinkamai, atsižvelgiant į specifinius nukentėjusiųjų poreikius. Būtina suprasti, jog dėl savo tapatumo nukentėję asmenys yra itin pažeidžiami ir jautrūs – juk juos žodžiu ar fiziniu veiksmu sužeidė ne dėl kokio nors netinkamo elgesio, o būtent dėl to, kuo jie yra. Ką tokiu atveju reikėtų daryti? Kaip spręsti šią moralinio pobūdžio dilemą?

Pastebėtina, jog pastaruoju metu valdžios institucijų ir teisėsaugos struktūrų požiūris į nepageidaujamą neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos reiškinį pamažu keičiasi. Imama suprasti, jog neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejų paplitimo masto nerodanti oficialioji statistika nebūtinai atspindi realią situaciją šalyje – apie šiuos nusikaltimus paprasčiausiai nėra pranešama. Po šių metų birželio mėnesį įvykusios apskritojo stalo diskusijos tarp Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos ir nevyriausybinio sektoriaus organizacijų atstovų, ministerija parengė rekomenduojamų priemonių, kurios galimai paskatintų efektyvų valstybės institucijų ir teisėsaugos struktūrų atsaką į neapgeidaujamą neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos reiškinį, sąrašą. Šiame darbinio pobūdžio dokumente yra akcentuojamas neapykantos nusikaltimų „latentiškumas“ ir yra siūloma bendradarbiauti su socialiai pažeidžiamų grupių interesams atstovaujančiomis nevyriausybinio sektoriaus organizacijomis, siekiant paskatinti įvairių bendruomenių narius pranešti apie neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos atvejus. Kita vertus, būtina įsisąmoninti, jog šioms būtinoms poveikio priemonėms įgyvendinti yra reikalingi ir atitinkami finansiniai asignavimai. Tokių finansinių resursų šaltiniu galėtų tapti ir Europos Sąjungos programų lėšos.

Uni-form

Tol, kol valstybės institucijos ir teisėsaugos struktūros lėtai mąsto apie konkrečius žingsnius, kurių būtina imtis, siekiant kovoti su nepageidaujamu neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos reiškiniu, nevyriausybinės organizacijos imasi konkrečių žingsnių, vystant ir įgyvendinant priemones, kurios paskatintų nuo neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos incidentų nukentėjusius asmenis ginti savo pažeistas teises. Šių metų rudenį Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL pristatė internetinę platformą ir išmaniąją programėlę „UNI-FORM“, skirtą pranešti būtent apie prieš LGBT asmenis nukreiptas nusikalstamas veiklas. Galbūt išbandyti šią internetinę platformą ir išmanią programėlę jau turėjote progos ir Jūs?

Internetinė platforma ir išmanioji programėlė „UNI-FORM“ – pranešk jau dabar

Pasinaudodami internetine platforma arba išmaniąja programėlę „UNI-FORM“ galite greitai, saugiai ir operatyviai pranešti apie neapykantos nusikaltimų ir (ar) neapykantos kalbos atvejus, nukreiptus prieš LGBT bendruomenės narius. Nesvarbu, ar nuo nemalonaus incidento nukentėjote pats asmeniškai, o galbūt tiesiog tapote tokio incidento liudininku – būtinai pasinaudokite internetine platforma arba išmaniąja programėle „UNI-FORM“. Prie internetinės platformos galite prisijungti adresu www.uni-form.eu, o išmaniąją programėlę į savo mobilųjį telefoną galite nemokamai parsisiųsti iš „AppleStore“ arba „GooglePlay“ internetinių parduotuvių.

>>> UNI-FORM INTERNETINĘ PLATFORMĄ GALITE RASTI ČIA <<<

Kodėl siūlome naudotis „UNI-FORM“ internetine platforma ir išmaniąja programėle, o ne tiesiogiai susisiekti su policijos pareigūnais?[1] Visų pirma, pildydami pranešimą per šią internetinę platformą ar išmaniąją programėlę, turėsite galimybę nuspręsti, ar pranešimą norite pateikti tik nevyriausybinių organizacijų (šiuo atveju – asociacijos LGL) peržiūrai, ar ir policijai. Jei nuspręsite informuoti ir teisėsaugos struktūras, turėsite nurodyti ir savo kontaktinius duomenis (t. y. telefono numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą). Šiuo atveju geroji naujiena yra tai, jog apie Jūsų pranešimą bus informuota ne tik policija, bet ir nevyriausybinė organizacija, kuri vėlesniuose ikiteisminio tyrimo etapuose galės pateikti užklausas dėl Jūsų pranešimo baigties. Tokiu būdu taps įmanoma atlikti nuoseklesnę neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejų stebėseną Lietuvoje. Visų antra, jei nuspręsite informuoti tik nevyriausybinę organizaciją, peržiūrėję ir įvertinę Jūsų pranešimo turinį, nevyriausybinio sektoriaus atstovai galės Jums pasiūlyti reikalingą emocinę, psichologinę ar teisinę pagalbą. Jei susidūrėte su prieš LGBT asmenis nukreiptu neapykantos nusikaltimu ar neapykantos kalba – netylėkite. Mes žinome, kaip tai gali būti sunku, ir esame čia tam, kad Jums padėtume.

Pranešimą tiek internetinės platformos, tiek išmaniosios programėlės pagalba galite pateikti anonimiškai, o išankstinė registracija (t. y. „vartoto“ sukūrimas) tam nėra būtina. Kita vertus, tuo atveju, jei nuspręsite užsiregistruoti, pasinaudodami savo vartotojo vardu ir slaptažodžiu, galėsite stebėti savo pranešimų istoriją, o pateiktą informaciją, esant poreikiui, galėsite atkurti ir vėlesniuose etapuose, pavyzdžiui, jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui.

Šiuo metu internetinė platforma ir išmanioji programėlė „UNI-FORM“ veikia devyniose Europos Sąjugos (ES) valstybėse, būtent – Ispanijoje, Portugalijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Vengrijoje, Begijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Tad jei susidūrėte su prieš LGBT asmenis nukreiptu neapykantos nusikaltimo ar neapykantos kalbos atveju kurioje nors iš šių Europos Sąjungos valstybių, internetinė platforma ir išmanioji programėlė „UNI-FORM“ pasitarnaus Jums ir keliaujant, dirbant ar mokantis užsienyje. Planuojama, kad ilgainiui „UNI-FORM“ projekte dalyvaus visos Europos Sąjungai priklausančios šalys narės.

Internetine platforma ir išmaniąja programėle galite naudotis 10 skirtingų kalbų, tarp jų, savaime, suprantama, ir lietuvių kalba. Pritaikant „UNI-FORM“ įrankius prie kitų Baltijos valstybių nacionalinio konteksto ypatybių, buvo parengta vartotojo prieiga ir rusų kalba. Ši galimybė sukūrė prielaidas „UNI-FORM“ projekto įrankius perduoti ir Rytų kaimynystėje esančioms valstybėms. Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, bendradarbiaudama su LGBT* žmogaus teisių aktyvistais ir organizacijomis Baltarusijoje, rengia „UNI-FORM“ internetinės platformos ir išmaniosios programėlės pritaikomumo galimybių studiją šioje šalyje. Nors tiesioginis pranešimas apie prieš LGBT asmenis nukreiptus neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos atvejus kaimyninės šalies teisėsaugos institucijoms šiuo metu nebūtų tikslinga strategija, galimybė rinkti patikimus duomenis apie neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos paplitimo mastą Baltarusijoje ateityje leistų plėtoti įrodymais parengtą advokacijos strategiją šioje reikšmingoje žmogaus teisių srityje.

Komentarą parengė Nacionalinės LGBT* teisių asociacijos LGL Žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.

nord_nmr_gb

Šis straipsnis yra projekto „Keitimasis patirtimi ir LGBT* žmogaus teisių puoselėjimas Baltarusijoje“ dalis.

[1] Tuo atveju, jei dėl nusikalstamos veikos, apie kurią norite pranešti, kyla pagrįstas pavojus Jūsų gyvybei ar saugumui, nedelsdami susisiekite su policijos pareigūnais telefono numeriu 112.