Lyties keitimo įteisinimas: ministras nežino, nuo ko pradėti

Prieš mėnesį vyriausybė Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijoms pavedė iki rugsėjo parengti projektus, kurie įteisintų Lietuvoje lyties keitimą. Praėjus mėnesiui nuo pavedimo, sveikatos apsaugos ministras net nežino, nuo ko pradėti. Seimo Sveikatos komiteto pirmininkė mano, kad yra svarbesnių reikalų. Sprendžiant iš kalbų ir darbų, dabar valdančiųjų sveikatos formuotojų galvos apimtos panacėjos nuo visų bėdų – alkoholio draudimo.

Geriau išmokėti 40 tūkst. eurų, negu priimti įstatymą, kuris reglamentuotų lyties keitimo tvarką. Tokį kelią pasirinko Lietuva, 2007-aisiais pralaimėjusi Europos Žmogaus Teisių Teisme, šiam pripažinus, jog šio įstatymo nebuvimas pažeidžia translyčių asmenų teises.

„Na, galvojama, kad sumokėjus tuos 40 tūkst. eurų problema kaip ir baigsis. Deja, problema neišnyko, nes translyčių žmonių yra ne vienas, jų daugiau. Situacija dabar tokia: žmonės vyksta į užsienį, atlieka lyties keitimo procedūras, įskaitant operaciją, grįžta čia ir kreipiasi į teismą prašydami, kad teismas įpareigotų civilinę metrikaciją išduoti asmens tapatybės dokumentus. Šalia to, remdamiesi EŽTT sprendimu, nacionaliniai teismai tokiems žmonėms visada priteisdavo neturtinę žalą“, – sako LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius.

Per dešimtmetį Lietuva translyčiams asmenims dėl savo neveiklumo privalėjo sumokėti tūkstančius eurų. Keliose dešimtyse bylų šalies teismai mažiausią neturtinę žalą įvertino beveik 100 eurų, didžiausią – beveik 9 tūkst. eurų.