Nuo 2017 metų įgyvendinamas projektas „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“. Vienas iš projekto tikslų – užtikrinti informacijos prieinamumą socialiai pažeidžiamoms grupėms: žmonėms su negalia, vyresnio amžiaus žmonėms, bedarbiams, migrantams, tautinėms mažumoms, LGBTI bendruomenės asmenims.

Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 9-asis straipsnis užtikrina, jog Konvenciją ratifikavusios šalys siekia ne tik fizinio, bet ir informacinio prieinamumo žmonėms su negalia. Lietuva Konvenciją ratifikavo 2010 metais, tačiau tiek fizinis, tiek informacinis prieinamumas žmonėms su skirtingomis negaliomis vis dar yra siekiamybė. 2016 metais Europos Sąjunga priėmė Parlamento ir Tarybos direktyvą (toliau – Direktyva) dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo. Šis dokumentas skirtas informacinės erdvės pritaikymui užtikrinti. Pagal direktyvą, visos Europos Sąjungos šalys valstybinių institucijų interneto svetainėse ir mobiliosiose aplikacijose skelbiamą informaciją turi pateikti žmonėms iš socialiai pažeidžiamų grupių prieinamu ir suprantamu formatu.

Siekiant pagerinti informacijos prieinamumą pažeidžiamoms visuomenės grupėms priklausantiems žmonėms, projekto metu bus parengtos rekomendacijos (informacijos teikimo standartas) viešosios informacijos teikėjams. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiami savo srities ekspertai – tai yra patys žmonės su negalia ir negalios organizacijų atstovai. Siekiant atspindėti skirtingas negalias turinčių asmenų poreikius, organizuojamos diskusijos, kurių metu tikslinės grupės išsako savo patirtį naudojantis viešosios informacijos svetainėmis bei pateikia lūkesčius bei patarimus, kaip jas pritaikyti ir kokia informacija yra būtiniausia.

Lietuvoje už Direktyvos įgyvendinimą atsakinga LR susisiekimo ministerija, todėl 2017 metų liepos 14 dieną buvo organizuotas pirmasis susitikimas su minėtos ministerijos atstovais – Informacinės visuomenės politikos departamento vadovu Petru Jakavoniu bei skyriaus vedėja Aušra Kumetaitienė. Direktyvos 4-asis straipsnis numato viešojo sektoriaus institucijų įsipareigojimą imtis būtinų priemonių, kad jų interneto svetainės ir mobiliosios programos būtų lengviau prieinamos. Tinkamas Direktyvos įgyvendinimas užtikrintų žmonių su skirtingomis negaliomis teises naudotis visomis viešosiomis paslaugomis bei prisidėtų prie esamų įsipareigojimų įgyvendinant JT neįgaliųjų teisių konvenciją. Direktyvos nuostatų perkėlimas į nacionalinę teisę numatomas jau 2018 metų rugsėjo mėnesį. Nors Direktyvos reikalavimai – minimalūs, tačiau įpareigojantys. Šiuo metu LR susisiekimo ministerijoje rengiami Direktyvą lydėsiantys dokumentai, techninės specifikacijos, sprendžiama, kokie pritaikymai laikytini minimaliais ir kokie – maksimaliais. Susitikimo metu buvo susitarta bendradarbiauti su ministerijos atstovais priimant sprendimus susijusius su Direktyvos perkėlimu Lietuvoje.

Siekiant išsiaiškinti, kokie yra įvairūs skirtingą negalią turinčiųjų poreikiai, 2017 metų lapkričio 27 dieną buvo suorganizuota diskusija su skirtingą negalią atstovaujančiomis organizacijomis.

Šios diskusijos tikslas – išsiaiškinti žmonių su įvairiomis negaliomis poreikius gaunant ir vartojant informaciją. Kad žmonės galėtų priimti sprendimus ir vykdyti įsipareigojimus (pavyzdžiui, mokėti mokesčius), pirmiausia jie turi gauti ir suprasti jiems teikiamą viešąją informaciją. Susitikime dalyvavo negalios nevyriausybinių organizacijų vadovai, kurie diskutavo apie kiekvienos grupės poreikius informacijai gauti. Kadangi Europos Komisija vadovaujasi „pakeliamos naštos“ principu, svarbus neįgaliųjų bendruomenės vieningas ir aiškus poreikio išsakymas. Susisteminti negalios bendruomenės poreikiai bus pristatomi susitikimų su skirtingomis ministerijomis metu.

Viena iš dažniausiai su informacijos prieinamumo problemomis susiduriančių grupių – žmonės turintys regos negalią, todėl antrasis susitikimas organizuotas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje (LASS) 2018 metų sausio 24 dieną. Susitikimo tikslas buvo išsiaiškinti, su kokiomis kliūtimis susiduria šios bendruomenės nariai, norėdami gauti viešąją informaciją internetu. Susitikime dalyvavo mokiniai bei mokytojai iš Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, Kauno Prano Daunio ugdymo centro, programuotojai iš Lietuvos aklųjų bibliotekos bei nevyriausybinių organizacijų atstovai. LASS vadovas Sigitas Armonas pažymėjo, kad informacijos pritaikymas – labai ilga procedūra. Jei asmeniui svarbi informacija laikoma prioritetu, kodėl šiuo metu valstybės lėšomis finansuojamais puslapiais negali pasinaudoti neregiai? Ar tikrai pakankama pritaikyti kontrastą ir padidinti teksto šriftą? Neregiams aktualu, kad būtų perskaitoma grafinė medžiaga, šiuo metu svetainėse naudojama daug vizualinės medžiagos, kurių neperteikia ekrano skaitymo programos. Reikalingas ir audiovizualinis įgarsinimas. Šio susitikimo metu išsakyti bendruomenės poreikiai taip pat atsispindės ir rengiamose rekomendacijose viešosios informacijos teikėjams.

2018 metų vasario 21 dieną įvyko susitikimas su Lietuvos kurčiųjų draugijos, Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro, Vilniaus kurčiųjų sporto klubo „Gestas“ atstovais bei kitais kurčiųjų bendruomenės nariais. Šio susitikimo tikslas buvo išsiaiškinti, kokie yra kurčiųjų poreikiai jiems pritaikant viešojo sektoriaus interneto svetaines, t. y.  įvairių paslaugų, valstybinių įstaigų tinklapius.

Susitikimo metu kurtieji išsakė savo nuomonę, kad jiems svarbiausia, jog kuo daugiau interneto tinklapių būtų verčiama į kurčiųjų gimtąją – gestų kalbą. Nors visi suprato, jog greitu metu pilno visų tinklapių pritaikymo tikėtis negalima, tačiau pabrėžė, jog prioritetu turi būti įvairios instrukcijos gestų kalba: paaiškinimai, kaip naudotis interneto savitarnos sistemomis, taip pat – instrukcijos, kaip naudotis tinklapiu: tai yra įvadiniai vaizdo paaiškinimai, kuriuose būtų papasakojama svetainės struktūra, skilčių turinys.

Taip pat buvo diskutuojama apie įvairių tekstų supaprastintus variantus: „lengvo skaitymo“ pritaikymą, kuris naudingas ne tik kurtiesiems, bet ir senjorams ar proto negalią turintiems žmonėms.

Kurtiesiems svarbu, jog įvairi tinklapių keliama vaizdo medžiaga ( vaizdo reportažai, interviu, vaizdo naujienos) visuomet būtų titruojami, o subtitrai – pritaikyti kurtiesiems (su fono garsų aprašymais, skirtingomis spalvomis), taip pat – aiškiai matomi, jog juos galėtų perskaityti ir senjorai, ir kurtieji, kurie turi regėjimo problemų.

2018 metų vasario 22 d. įvyko susitikimas su Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, atstovaujančios žmonių su intelekto negalia interesams, atstovais.

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos vadovė Dana Migaliova išsakė siūlymą, kad informacija turėtų būti rengiama ir pateikiama lengvai suprantamos kalbos formatu, taip pat pabrėžiant, kad šis pritaikymas būtų aktualus ne tik proto negalią turintiems žmonėms. Šiuo metu Lietuvoje pakankamai aiškiai informacija pateikiama tik oro uostuose ir dideliuose prekybos centruose. Mažiau raštingiems, turintiems negalią, ar tiems, kam reikalingos alternatyvios komunikacijos priemonės, neprieinama jokia informacija. Jos siūlymas būtų skirti informaciją į dvi pakopas: lengvai skaitomą (bendrą aktualią informaciją) ir kiekvienam asmeniui būtiniausią informaciją, kuri būtų pateikiama suprantamu formatu su paveiksliukais. Esant tokiam pritaikymui, žmogus su intelekto negalia pats galėtų priimti sprendimą, kokio lygio pritaikymo jam reikia. Informacijos prieinamumas turėtų būti garantuojamas taip pat, kaip pavyzdžiui, valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Straipsnis yra parengtas pagal projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje – nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ Nr. 07. 3. 4-ESFA-V-426-01-0001. Projektas vykdomas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014) 6397, 7 prioriteto „Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 07.3.4-ESFA-V-426 „Diskriminacijos mažinimas“. Projektą įgyvendina Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, partneriai – viešoji įstaiga Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir asociacija LGL.