Joriui devyniolika, tačiau tik būdamas šešiolikos metų suvokė, kad yra transvyras. Tuo metu jis išgyveno dvejopus jausmus: palengvėjimą suvokus savo tapatybę, ir baimę, kad bus nesuprastas savo artimųjų. Apie savo translytiškumą jis išdrįso prisipažinti tik mamai ir sesei, tačiau jų palaikymo taip ir nesulaukė.

Lietuvoje gyvenantys translyčiai asmenys dažnai sulaukia neigiamos visuomenės reakcijos, o šalies įstatymai šių asmenų faktiškai nepripažįsta. Transvyras Joris išdrįso papasakoti, kaip jaučiasi būdamas translyčiu Lietuvoje ir su kokiais sunkumais jam tenka susidurti.

Susipažindamas su naujais žmonėmis Joris vis dar prisistato savo moterišku vardu, nes bijo likti nesuprastas ir pasmerktas. Anot jo, visuomenei yra nepatogu, kad jis yra translytis. Jo teigimu, šiuo metu sunkiausia išlikti taikoje su savimi ir atlaikyti visuomenės spaudimą. Jis norėtų pradėti vartoti hormonus ir atlikti lyties keitimo operaciją ir pagaliau išsilaisvinti iš moters kūno, kuriame nesijaučia savimi.

Vaikinas teigia nežinantis, kada išdrįs pradėti ilgą tranzicijos kelią, kadangi tiek artimieji, tiek visuomenė neigia jo translytiškumą ir vadina tai liga. Joris teigia, kad šalies valdžia nėra pakankamai šviesi ir supratinga, kad leistų žmonėms būti savimi.

Lietuvoje iki šiol nėra priimtų teisės aktų, kurie reglamentuotų lyties keitimo tvarką. Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos yra įpareigotos iki 2017 metų rugsėjo 1 dienos parengti teisės aktų projektus, kurie nustatytų dokumentų keitimo tvarką translyčiams asmenims. Šiuo metu translyčiai asmenys nuolat susiduria su sunkumais gaunant naujus asmens tapatybės dokumentus ir yra priversti kreiptis į teismą dėl savo lyties pripažinimo.