Š. m. sausį iš naujo prabilta apie Japonijos Aukščiausiojo Teismo prieš mėnesį priimtą sprendimą – įžvelgta galimybė remiantis šiuo teismo sprendimu siekti tos pačios lyties asmenų santuokos įteisinimo.

Japonijos Aukščiausiasis Teismas, apsvarstęs susituokusių priešingos lyties porų skundą dėl šalies civiliniame kodekse įtvirtintos būtinybės partneriams vadintis viena bendra pavarde, teisėjų daugumos sprendimu nutarė, jog civilinio kodekso nuostatos porų žmogaus teisių nepažeidžia. Tačiau paskelbus teismo nutarimą Tokijo metropoliteno universiteto profesorius Sota Kimura atkreipė dėmesį į teismo sprendimo tekstą.

S. Kimuros teigimu, teismo sprendimas priimtas remiantis 24-uoju Japonijos civilinio kodekso straipsniu, kuriuo santuoka apibrėžiama kaip dviejų asmenų teisinė sąjunga. Nors japonų kalbos žodis „ryōsei“ dažniausiai verčiamas apibūdinant vyro ir moters sudarytą santuoką, mokslininkas pabrėžia, jog teisiniame kontekste ši sąvoka reiškia „dvi šalis“.

Tokijo metropoliteno universiteto profesoriaus įsitikinimu, Aukščiausiojo teismo sprendimas svarbus tuo, kad nutarimo tekste neišskiriama santuoką sudariusių asmenų lytis. Taigi šis teismo sprendimas sukuria prencedentą vienalytės santuokos įteisinimui. Vis dėlto Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe nemano, kad vienalytė santuoka galėtų būti įteisinta be atitinkamų šalies Konstitucijos pakeitimų.