„Panelė Rosewood“ – tai režisierės Helle Jensen sukurtas dokumentinis filmas apie savęs į lyties rėmus nespaudžiančią Rose ir jos gyvenimą Niujorke. Dienomis Rose restauruoja baldus ir sportuoja, o vakarais virsta personažu, drįstančiu į publiką mesti prezervatyvus ir alaus bokalus, net jei žiūrovas būtų pats Leonardo DiCaprio. Jaudinantys pasirodymai tėra fasadas, retai nusakantis, ką išgyvena žmogus, nelaikantis savęs nei vyru, nei moterimi. Režisierė sako, jog Rose pasirodymai dažnai pernelyg begėdiški net ir LGBT* bendruomenės nariams. Šių metų festivalyje „Kreivės“ rodomas filmas „Panelė Rosewood“ pasakos istoriją apie tai, kaip keičiasi gyvenimas, peržengus visuomenės nubrėžtas ribas.

Helle, kaip susipažinote su Rose ir nupsrendėte pradėti kurti dokumentinį kiną?

1996 metais mokiausi fotografijos mokykloje Niujorke. Tuomet susipažinau su Rose, tiksliau, Jonu – tuo metu ji dar buvo vyras, užsiimantis kaligrafija ir baldų atnaujinimu. Vėliau išvažiavau studijuoti kinematrografijos Kalifornijoje, o grįžusi į Niujorką vėl sutikau Joną, tik šįkart jis jau buvo Rose.

Vieną dieną ji atėjo pas mane ir pasakė, kad rengia pasirodymus. Kai pažadėjau ateiti į vieną iš jų, ji tarė: „Turi man pažadėti, kad po to, kai tai pamatysi, vis dar liksime draugėmis.“

Kai nuėjau į jos šou vakare, buvau priblokšta. Ji nusiėmė visus savo drabužius, kad žiūrovai matytų jos prisegamas krūtis, ir stovėjo prieš publiką visiškai nuoga. Kai pasilenkė, pamačiau, kad ji kažką įsidėjusi į savo tiesiąją žarną. Man tai pasirodė juokinga – ji išdrįso žaisti su publikos moralinėmis vertybėmis, o apsimesti, kad to nematai, tiesiog negali. Grįžusi į studiją paklausiau jos, ar galėčiau pradėti filmuoti.

Pirmasis Rose pasirodymas buvo tarsi bomba, kuri tyliai sprogo manyje. Žmonės reaguoja keliais būdais: vieni supyksta, net pradeda smurtauti – Londone Rose buvo sumušta. Kiti žmonės, kaip aš, tiesiog juokiasi. Tu turi išgyventi tą pasirodymą, todėl juokiesi. Trečias tipas žmonių atsistoja ir išbėga iš klubo, nes mano, kad tokie veiksmai yra nelegalūs – kai kurie iš jų vėliau net bando paduoti Rose į teismą. Tačiau kai pyktis praeina, dauguma atsiprašo. Manau, kad retas meninkas gali sukelti tokias emocijas.