Š. m. gruodžio 5 dieną Europos Parlamento LGBTI teisių grupės atstovai kreipėsi į Europos Komisiją dėl „stulbinamai pasyvaus“ Komisijos požiūrio į „vienareikšmišką LGBT* asmenų diskriminaciją Lietuvoje“.

Š. m. lapkričio 7 dieną Europos Komisija informavo Nacionalinę LGBT* teisių organizaciją LGL apie sprendimą nesiimti jokių veiksmų dėl 2013 metais priimto LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, kurio nuostatas interpretuojant ne vieną kartą buvo neproporcingai apribota pozityvi su LGBT* asmenimis susijusi viešoji informacija.

Europos Komisijos atsaku nusivylę europarlamentarai kreipėsi į už audiovizualinę politiką ir pagrindines žmogaus teises atsakingus eurokomisarus Giunterį Otingerį ir Fransą Timermansą, apgailestaudami, kad Komisija nesiėmė jokių veiksmų dėl „LGBT* asmenų diskriminacijos Lietuvoje“.

„Toks stulbinamai pasyvus Komisijos atsakas sankcionuoja homofobinius teisės aktus valstybėse narėse,“ – pabrėžė laišką pasirašę Europos Parlamento LGBTI teisių grupės nariai.

Į Europos Komisiją dėl Lietuvos įsipareigojimų pagal Europos Sąjungos teisę nevykdymo asociacija LGL kreipėsi 2014 metų spalio 25 dieną.

2013 metais priimtas LR Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ne vieną kartą buvo neproporcingai taikomas LGBT* bendruomenės atžvilgiu. 2013 metų birželio mėnesį Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) priėmė sprendimą apriboti dviejų vaizdo klipų, kuriais buvo kviečiama į Vilniuje vykusias „Baltic Pride 2013“ eitynes, rodymą. 2014 metais asociacijos LGL socialinės kampanijos „KEISK“ vaizdo klipo kelią į televizijos eterį taip pat užkirto cenzūra. Tais pačiais metais Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimu Neringos Dangvydės pasakų knyga „Gintarinė širdis“ uždrausta vaikams iki 14 metų.

„Mūsų socialinį vaizdo klipą buvo leista transliuoti tik po 23 val., kartu su alkoholio ir rūkalų reklama,“ – portalui „EUobserver“ komentavo asociacijos LGL Vadovas Vladimiras Simonko.

Š. m. balandžio 4 dieną Europos Parlamento LGBTI teisių grupės atstovai kreipėsi į Europos Komisiją su prašymu paspartinti LGL skundo dėl Europos Sąjungos teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje tyrimą. Š. m. birželio mėnesį LGL sulaukė eurokomisaro G. Otingerio atsakymo, kad Komisija šiuo klausimu „konsultuojasi su Lietuvos valdžios institucijomis“.

Š. m. lapkričio 7 dieną Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato (DG Connect) atstovas Giuseppe Abbamonte LGL informavo, kad Europos Komisija neketina pradėti pažeidimo procedūros dėl Europos Sąjungos teisės reikalavimų nevykdymo Lietuvoje. Savo laiške Komisijos pareigūnas teigia, kad Lietuva nepažeidė Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje įtvirtintų teisių. „Europos Komisija yra tvirtai pasiryžusi kovoti su diskriminacija jai suteiktų įgaliojimų ribose,“ – pridūrė G. Abbamonte.

Viena kreipimosi į Europos Komisiją autorių Nyderlandų europarlamentarė Sophie In’t Veld portalą „EUobserver“ tikino esanti įsitikinusi, jog Komisijai nestinga įgaliojimų. „Komisija šį atvejį traktavo pernelyg formaliai ir neatsižvelgė į pagrindines žmogaus teises ginančius Europos Sąjungos teisės aktus,“ – komentavo S. In’t Veld.

Pavyzdžiui, Europos Sąjungos (ES) sutarties 2 straipsnyje teigiama, jog Sąjunga grindžiama tokiomis pamatinėmis vertybėmis kaip pagarba asmens orumui, laisvei, demokratijai ir lygybei. Šios vertybės atspindi bendrą ES valstybių narių įsipareigojimą siekti visų ES piliečių nediskriminavimo. ES pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis taip pat įtvirtina teisę į saviraiškos laisvę, kuri apima laisvę gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. ES pagrindinių teisių chartija draudžia diskriminaciją dėl lyties, rasės, kalbos, religijos, priklausymo tautinei mažumai, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos šios teisės įgyvendinimo kontekste.

„Europos Komisijai kovoje su diskriminacija pritrūko tik noro ir valios,“ – tikino europarlamentarė, paraginusi eurokomisarą G. Otingerį išreikšti paramą LGBT* žmogaus teisėms. Pastarasis neseniai sulaukė kritikos verslo konferencijos metu nederamai pajuokavęs apie homoseksualius asmenis.

LGBTI teisių grupės atstovė pabrėžė, kad Europos Parlamentas galėtų pateikti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 2010/13/ES pataisas, kad vaiko teisių apsauga netaptų pretekstu pažeisti LGBT* asmenų teises, tačiau tai, politikės nuomone, būtų tik trumpalaikis problemos sprendimas.

Kalbėdama apie platesnį politinį kontekstą europarlamentarė pabrėžė, kad Europoje plinta euroskepticizmas. S. In’t Veld nuomone, Europos Komisija sulaukia vis didesnio spaudimo apginti pagrindines vertybes, kuriomis remiantis buvo įkurta Europos Sąjunga.

„Priešingu atveju mūsų laukia eros pabaiga. Europos Sąjunga negali funkcionuoti be pagarbos pagrindinėms vertybėms ir įstatymo viršenybei. Tai apibrėžta ES sutarties 2 straipsnyje,“ – pabrėžė politikė.

„Rusijai priėmus panašų įstatymą būta pasipiktinimo. Tačiau analogiškas įstatymas galioja ir Europos Sąjungos valstybėje Lietuvoje ir neatrodo, kad atsakingoms institucijoms tai rūpėtų,“ – portalui EUobserver komentavo LGL Vadovas Vladimiras Simonko.

„Diena, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos dalimi, buvo viena laimingiausių mano gyvenime. Vylėmės, kad tai reiškia, jog LGBT* bendruomenės atstovai galės jaustis saugiai. Tačiau dabar Europos Sąjunga panašėja į elitinį klubą, kurio nariams nepatogu pasakyti, kad jie netinkamai elgiasi,“ – sakė LGL Vadovas.

Apie Europos Komisijos sprendimą dėl LGL skundo taip pat rašė naujienų portalai 15min.lt ir lrytas.lt.