ETT: Sąvoka „sutuoktinis“ apima ir tos pačios lyties sutuoktinius

Nors valstybės narės gali nevaržomai pasirinkti, ar numatyti tos pačios lyties asmenų santuokas savo vidaus teisinėje sistemoje, jos negali riboti Sąjungos piliečio apsigyvenimo laisvės atsisakydamos jo tos pačios lyties ne ES pilietybę turinčiam sutuoktiniui suteikti išvestinę teisę apsigyventi jų teritorijoje.

Rumunijos  pilietis Relu  Adrian  Comanir  JAV  pilietis Robert  Clabourn  Hamilton ketverius metus kartu  gyveno  JAV  ir  2010 m.  susituokė  Briuselyje.  2012 m.  gruodžio  mėn.  R. A. Coman ir  jo sutuoktinis kreipėsi į Rumunijos valdžios institucijas prašydami paaiškinti procedūrą ir sąlygas, kaip R. C. Hamilton,   kaip R. A. Coman  šeimos  nariui  galėtų  būti  suteikta  teisė  teisėtai  gyventi Rumunijoje ilgiau nei tris mėnesius. Šis prašymas buvo grindžiamas direktyva dėl judėjimo laisvės įgyvendinimo, kuri leidžia šia laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio sutuoktiniui apsigyventi kartu su savo sutuoktiniu toje valstybėje narėje, kurioje šis gyvena.

Atsakydamos  į  šį  prašymą  Rumunijos  valdžios  institucijos  informavo  R. A. Coman    ir C. Hamilton, kad pastarasis turi teisę tik tris mėnesius gyventi šalyje, nes Rumunijoje jis negali būti pripažintas Sąjungos piliečio „sutuoktiniu“, kadangi ši valstybė narė nepripažįsta tos pačios lyties asmenų santuokų. A. Coman ir R. C. Hamilton Rumunijos teismui  pateikė  ieškinį, prašydami  konstatuoti diskriminaciją  dėl  seksualinės  orientacijos,  kiek  tai  susiję  su  judėjimo  laisvės  įgyvendinimu Sąjungoje.  Gavęs  nagrinėjant  šią  bylą  iškeltą  prieštaravimą  dėl  atitikties Konstitucijai Curtea Constituţională (Konstitucinis   Teismas, Rumunija) kreipėsi  į Teisingumo   Teismą  siekdamas sužinoti, ar R. C. Hamilton patenka į judėjimo laisve pasinaudojusio Sąjungos piliečio „sutuoktinio“ sąvoką, ir ar todėl jam turi būti suteikta teisė nuolat gyventi Rumunijoje.

Šios dienos sprendimu Teisingumo Teismas pirmiausia primena, kad direktyva dėl judėjimo laisvės įgyvendinimo reglamentuojamos tik Sąjungos piliečio atvykimo į kitas nei jo pilietybės valstybes nares ir apsigyvenimo jose sąlygos ir kad ja negalima pagrįsti ne ES valstybės piliečių, Sąjungos piliečio  šeimos  narių,  išvestinės  teisės  apsigyventi  valstybėje  narėje,  kurios  pilietybę  turi  šis Sąjungos pilietis. Taigi direktyva negali būti grindžiama išvestinė R. Hamilton teisė apsigyventi valstybėje, kurios pilietybę  turi  R. A. Coman,   t. y.   Rumunijoje. Tačiau Teisingumo   Teismas primena,  kad tam  tikrais atvejais  ne  ES valstybių piliečiams,  Sąjungos  piliečio  šeimos nariams,  kurie  negali  remdamiesi  direktyvos  nuostatomis  pasinaudoti  išvestine  teise apsigyventi valstybėje narėje, kurios pilietybę turi šis Sąjungos pilietis, ši teisė vis dėlto gali būti  pripažinta  remiantis  Sutarties  dėl  Europos  Sąjungos  veikimo  21 straipsnio  1 dalimi (nuostata, kuri Sąjungos piliečiams tiesiogiai suteikia pagrindinę ir asmeninę teisę laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje).

Teisingumo  Teismas taip  pat nurodo, kad šios teisės apsigyventi šalyje suteikimo sąlygos neturi būti  griežtesnės  nei  direktyvoje  numatytos tokios išvestinės  teisės  suteikimo ne  ES valstybės piliečiui, kuris yra Sąjungos piliečio, pasinaudojusio savo laisvo judėjimo teise ir apsigyvenusio kitoje nei jo pilietybės valstybėje narėje, šeimos narys, sąlygos.

Teisingumo  Teismas  konstatuoja,  kad  sąvoka  „sutuoktinis“,  apibrėžianti  asmenį,  sudariusį santuoką su kitu asmeniu, kaip ji suprantama pagal direktyvą dėl judėjimo laisvės įgyvendinimo, yra  neutrali  lyties  požiūriu  ir  gali  apimti  tos  pačios  lyties,  kaip  ir  atitinkamas  Sąjungos  pilietis, sutuoktinį. Vis  dėlto  Teisingumo  Teismas  pažymi,  kad asmenų  padėtis,  nuo  kurios  priklauso santuokos taisyklės, yra valstybių narių kompetencijai priskirta sritis, ir Sąjungos teisė nepažeidžia šios kompetencijos, todėl valstybės narės gali laisvai pasirinkti, ar leisti tos pačios lyties santuokas. Jis  taip  pat  nurodo,  kad  Sąjunga  privalo  gerbti savo valstybių  narių  nacionalinį  savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių ir konstitucinių jų struktūrų.

Vis dėlto Teisingumo Teismas konstatuoja, kad valstybės narės valdžios institucijų atsisakymas, kalbant  tik  apie  išvestinės  teisės  gyventi  šalyje ne ES  valstybės piliečiui  suteikimą,  pripažinti minėto piliečio kitoje valstybėje narėje teisėtai sudarytą santuoką su Sąjungos tos pačios lyties piliečiu, gali sudaryti kliūčių šiam piliečiui laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. Tokia situacija  lemtų  skirtingą  judėjimo  laisvės  apimtį  atskirose  valstybėse  narėse,  priklausomai  nuo nacionalinės teisės nuostatų, reglamentuojančių tos pačios lyties asmenų santuoką.

Todėl Teisingumo Teismas primena, kad asmenų judėjimo laisvė gali būti ribojama nepriklausomai nuo  atitinkamų  asmenų  pilietybės,  jei  šie  ribojimai  grindžiami  objektyviais  bendrojo  intereso pagrindais ir yra proporcingi nacionaline teise siekiamam teisėtam tikslui.

Šiuo atžvilgiu „viešosios tvarkos“ sąvoka, kuria remiamasi nagrinėjamoje byloje grindžiant teisės laisvai  judėti  ribojimą,  turi  būti  suprantama  siaurai,  taigi  kiekviena  valstybė  narė  be  Sąjungos institucijų kontrolės vienašališkai negali nustatyti jos apimties. Valstybės narės pareiga pripažinti tos pačios lyties asmenų kitoje valstybėje narėje teisėtai sudarytą santuoką, kalbant tik apie išvestinės teisės gyventi šalyje ne ES valstybės piliečiui suteikimą, nepažeidžia nacionalinėje teisėje  apibrėžto  santuokos  instituto pirmojoje  valstybėje  narėje.  Konkrečiai kalbant, ši  pareiga neįpareigoja  šios  valstybės  narės  savo  nacionalinėje  teisėje  numatyti tos  pačios  lyties santuokos  institutą. Be  to,  tokia  pareiga  pripažinti,  kalbant  tik  apie ne  ES  valstybės piliečio išvestinę teisę gyventi šalyje, nepažeidžia atitinkamos valstybes narės nacionalinio savitumo ir nekelia grėsmės viešajai tvarkai.

Galiausiai  Teisingumo  Teismas  primena,  kad  nacionalinė  priemonė,  kuri  gali  riboti  asmenų judėjimo laisvę, gali būti pateisinama tik jei ši priemonė nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kurios laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas, įtvirtintų pagrindinių teisių. Kadangi pagrindinė teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą yra užtikrinama Chartijos  7  straipsniu, Teisingumo  Teismas  nurodo,  jog  iš  Europos Žmogaus Teisių Teismo  jurisprudencijos  taip  pat matyti, kad sąvoka „privatus gyvenimas“ ir sąvoka „šeimos gyvenimas“ gali apimti homoseksualios poros  santykius  lygiai  taip  pat,  kaip  jos  apima  skirtingų  lyčių  poros,  esančios  tokioje  pačioje situacijoje, santykius.