Š. m. gruodžio 14 dieną Europos Sąjungos (ES) Pagrindinių teisių agentūra (FRA) paskelbė atnaujintą lyginamąją LGBTI asmenų padėties Europos Sąjungoje studiją „Apsauga nuo diskriminacijos seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties charakteristikų pagrindais Europos Sąjungoje: Lyginamoji teisinė analizė“ (angl. Protection against discrimination on grounds of sexual orientation, gender identity and sex characteristics in the European Union: Comparative legal analysis).
ES Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje pateikiama LGBTI asmenų teisinės padėties Europos Sąjungoje nuo 2010 iki 2015 raida. Be kita ko, ES Pagrindinių teisių agentūros išvadose pabrėžiama, jog ES kovos su diskriminacija teisės aktuose „ryškėja diskriminacijos pagrindų hierarchija“. Penkiolikos ES valstybių narių teisės aktuose nėra numatyta pakankamų priemonių dėl diskriminacijos seksualinės orientacijos pagrindu ne užimtumo srityje.
2008 metų liepos mėnesį Europos Taryba pateikė pasiūlymą ES valstybėms narėms priimti horizontaliąją lygių galimybių direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas švietimo ir mokslo bei prekių ir paslaugų srityse. Dėl politinės valios trūkumo kai kuriose ES šalyse narėse praėjus septyneriems metams nediskriminavimo direktyva išlieka nepriimta.
ES Pagrindinių teisių agentūros studijoje taip pat akcentuojama, jog ES mastu būtina imtis priemonių sprendžiant neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos problemas papildant atitinkamus teisės aktus seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės pagrindais. Šiuo metu ES teisė specifines priemones ir griežtesnes nuobaudas numato tik rasistinių ir ksenofobinių neapykantos nusikaltimų kaltinininkams bei neapykantos kurstytojams.
Savo ataskaitoje ES Pagrindinių teisių agentūra taip pat pabrėžia, kad ES teisės aktuose stinga konkretaus „šeimos narių“ sąvokos apibrėžimo, o tai stabdo laisvą LGBTI šeimų judėjimą ES erdvėje. Studijos autorių teigimu, ši problema būtų išspręsta priėmus civilinės būklės dokumentų pripažinimą ES lygmeniu reglamentuojančius ES teisės aktus.
ES Pagrindinių teisių agentūra ataskaitoje pirmą kartą atkreipia dėmesį ir į specifinę interseksualių asmenų padėtį. ES Pagrindinių teisių agentūra pabrėžia, jog, siekiant apsaugoti interseksualių asmenų teisę į fizinę ir emocinę vienovę, ES valstybės narės privalo peržiūrėti nacionalinius teisės aktus bei taikomas praktikas.
„Nors pastaraisiais metais kai kuriose šalyse ryškėja progresas LGBTI žmogaus teisių srityje, išlieka ir nemažai iššūkių. ES Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje įvardinamos spragos, kurias būtina pašalinti, jog LGBTI asmenų lygybė Europoje taptų realybe,“ – komentavo europarlamentaras ir LGBT* teisių grupės pirmininkas Danielle Viotti.
„ES Pagrindinių teisių agentūros ataskaita aiškiai rodo, kad suvieniję bendras pastangas galime pasiekti realių pokyčių siekiant LGBTI asmenų Europoje lygybės. Europos Komisijos paskelbtas veiksmų planas LGBTI asmenų lygybei skatinti yra puiki pradžia, tačiau siekiant realios LGBTI asmenų lygybės dar turi būti padaryta daug. Ir toliau aktyviai raginsime Europos Komisiją, Europos Tarybą ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti, jog LGBTI žmogaus teisės būtų gerbiamos tiek ES, tiek ir už jos ribų,“ – pabrėžė Europos Parlamento vicepirmininkė ir LGBT* teisių grupės pirmininkė Ulrike Lunacek.
Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL sveikina ES Pagrindinių teisių agentūros paramą LGBT* žmogaus teisėms pristatant LGBTI asmenų padėties Europos Sąjungoje studiją ir tikisi, jog ryžtinga ES Pagrindinių teisių agentūros ir Europos Parlamento pozicija paskatins Europos Sąjungos valstybes nares, tarp jų ir Lietuvą, imtis efektyvesnių ir nuoseklesnių priemonių siekiant priimti horizontaliąją lygių galimybių direktyvą, kuria įgyvendinamas vienodo pobūdžio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas.
