Asociacijos LGL atstovas Europos Tarybai pristatė translyčių asmenų padėtį Lietuvoje

Š. m. balandžio 21 dieną translyčių asmenų žmogaus teisių aktyvistai iš Ukrainos, Turkijos, Airijos, Prancūzijos ir Lietuvos Europos Tarybos atstovams pristatė savo patirtį siekiant translyčių asmenų teisių įtvirtinimo. Plenarinėje sesijoje dalyvauti pakviestas nacionalinės LGBT* teisių organizacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžė, jog translyčių asmenų patiriamos problemos Lietuvoje išlieka nematomos.

„Translyčių asmenų buvimas visuomenėje yra nepastebimas. Dėl šios priežasties ignoruojami ir šių individų poreikiai. Vos 3 % Lietuvos gyventojų tikina pažįstantys translytį asmenį. Tuo tarpu net 52 % translyčių asmenų Lietuvoje patyrė diskriminaciją ieškodami darbo. 60 % translyčių individų per paskutinius penkerius metus patyrė fizinio ar seksualinio pobūdžio smurtą. Tokia – translyčių asmenų gyvenimo Lietuvoje statistika,“ – Europos Tarybos atstovams pabrėžė asociacijos LGL žmogaus teisių politikos koordinatorius.

„Ukrainoje susiklosčius karinei padėčiai, išvaizdą atitinkančių asmens tapatybės dokumentų nebuvimas kelia realią grėsmę konflikto zonose gyvenantiems translyčiams asmenims. Užtrukome net tris mėnesius, kol pagaliau pavyko perkelti translytį vyrą iš Rytų Ukrainos į laikino prieglobsčio vietą Kijeve. Teisinio lyties pakeitimo pripažinimo siekiantys translyčiai asmenys mūsų šalyje yra priversti praleisti 30-45 dienų laikotarpį psichiatrinėje ligoninėje,“ – apgailestavo Yura Frank iš organizacijos „NGO Insight“.

„Translytės moterys Turkijoje patiria stigmatizaciją ir diskriminaciją daugelyje kasdienio gyvenimo sričių. Neretai moterys nebeturi kito pasirinkimo ir ima dirbti seksualinių paslaugų industrijoje. Tokioje nesaugioje aplinkoje jos patiria dar daugiau smurto,“ – tikino Kemal Ordek iš organizacijos „NGO Red Umbrella“.

„Jauniems translyčiams asmenims teisinis lyties pakeitimo pripažinimas yra būtinas. Jis leistų translyčiams jaunuoliams įveikti visuomenės priešiškumą bei kliūtis švietimo ir sporto srityse. Teisinis lyties pakeitimo pripažinimas man svarbus todėl, kad noriu, jog visuomenė pripažintų, kad jai priklausau,“ – akcentavo Sam Blanckensee iš Airijos organizacijos „Transgender Equality Network“.

„Nuolat pabrėžiame, jog nereikalaujame išskirtinių teisių, – siekiame žmogaus teisių užtikrinimo translyčiams asmenims: teisės į privataus gyvenimo gerbimą bei pagarbos kiekvienam žmogui. Nepaprastai svarbu translyčiams asmenims sudaryti sąlygas įsidarbinti, gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas ir pilietybę, neišskiriant ir imigrantų bei sudėtingose gyvenimo situacijose atsidūrusių asmenų. Translyčių asmenų teisės yra žmogaus teisės,“ – tikino Clemence Zamora-Cruz iš prancūzų organizacijos „Acceptess-T“.

Tarptautinių žmogaus teisių organizacijų „Transgender Europe“, „CoC Netherlands“, „Open Society Foundations“, „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ organizuotą plenarinę sesiją moderavo Europos Tarybos Lygių galimybių ir nediskriminavimo komiteto pirmininkė Debora Schembri iš Maltos, š. m. balandžio 22 dieną Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos atstovams pristačiusi komiteto parengtą ataskaitą „Diskriminacija prieš translyčius asmenis Europoje“, kuria Europos valstybės narės raginamos atsisakyti perteklinių reikalavimų teisinio lyties pakeitimo pripažinimo siekiantiems asmenims. „Tik pats individas laisva valia gali apsispręsti dėl savo lytinės tapatybės,“ – laisvu asmens apsisprendimu paremtos teisinio lyties pakeitimo pripažinimo procedūros svarbą akcentavo D. Schembri.