Galiojančios ES direktyvos draudžia diskriminuoti įdarbinant, o kitose paslaugų ir prekių srityse – tik dėl rasės, tautybės bei lyties. Praėjusį ketvirtadienį Europos Parlamentas patvirtinto ataskaitą dėl naujos direktyvos, kuri draus diskriminuoti ir dėl tikėjimo, negalios, amžiaus bei lytinės orientacijos (363 balsai už, 226 prieš, 64 susilaikė). Europos Komisija siūlo tokį draudimą taikyti švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių išmokų srityse, taip pat prieigai prie būsto ir kitokių paslaugų. Europarlamentarai siekia jį taikyti ir transporto srityje. Kita vertus, jie siūlo netaikyti šios direktyvos žiniasklaidai bei reklamai, taip pat nekomercinėms transakcijoms tarp privačių asmenų.

Nors daugelis valstybių jau taiko panašius įstatymus, įsigaliojus šiai direktyvai jie bus privalomi visose ES šalyse, o diskriminavimo aukoms bus užtikrinta teisė į žalos atlyginimą. Direktyvoje numatomi privalomi minimalūs standartai – valstybės galės taikyti griežtesnę apsaugą nuo diskriminavimo, tačiau negalės naujos direktyvos pagrindu susilpninti šiuo metu jose taikomos apsaugos.

2008 m. atliktos specialios „Eurobarometro“ apklausoje 15 proc. europiečių nurodė, kad pernai patyrė diskriminavimą. „Būtina keisti šią padėtį. Neturi būti trukdoma dviems vyrams apsistoti viešbučio kambaryje, neįgaliesiems vykti apsipirkti, o vyresnio amžiaus žmonėms – apsidrausti“, – pažymi EP pranešėja šiuo klausimu Kathalijne Maria Buitenweg (Žaliųjų frakcija, Nyderlandai).

Parlamentas siūlo direktyvoje drausti ir diskriminaciją remiantis prielaidomis. K.M. Buitenweg teigia: „Ne visuomet įmanoma iš pirmo žvilgsnio nuspėti asmens religiją arba tikėjimą, jo amžių ar lytinę orientaciją, tačiau žmonės, spręsdami iš išvaizdos ar vardo, vis vien daro įvairiausias prielaidas, kurios taip pat gali būti diskriminuojamo pobūdžio. Pavyzdžiui, kai kurie berniukai persekiojami mokykloje, nes, kitų įsitikinimu, jie homoseksualūs, nors galbūt taip ir nėra.“ Europarlamentarų įsitikinimu, toks elgesys yra nepriimtinas ir turi būti draudžiamas. EP taip pat siūlo laikyti priekabiavimą diskriminacijos forma – tačiau jo sąvoką turėtų apibrėžti atskirų šalių įstatymai. Direktyva neaprėpia santuokos įstatymų – kiekviena ES valstybė narė toliau galės pati teisiškai nustatyti, kokių sąlygų privalu laikytis norint susituokti.

Dėl šios direktyvos toliau deramasi ES Taryboje – Sąjungos šalys jai turi pritarti vienbalsiai. Pagal konsultavimosi procedūrą Taryba neprivalės atsižvelgti į Parlamento nuomonę. Direktyvai įsigaliojus, šalys turės ją įgyvendinti per trejus metus.