„Amnesty International“ nerimauja, jog Lietuva negerbia lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) žodžio laisvės bei teisės rengti susirinkimus. Spalio 24 dieną Vilniaus miesto taryba atsisakė išduoti leidimą Rotušės aikštėje iškelti 30 metrų vaivorykštės spalvų vėliavą – LGTB judėjimo simbolį. Ši vėliava turėjo būti iškelta, minint 200 LGTB aktyvistų iš 40 skirtingų šalių susirinkimą į Vilniaus konferenciją, kurią organizavo Tarptautinė lesbiečių ir gėjų asociacija (ILGA) kartu su keletu šalies organizacijų.


Oficialia atsisakymo išduoti leidimą priežastimi buvo įvardinti Rotušės aikštėje vykdomi statybos darbai, galintys kelti pavojų renginio dalyvių saugumui. Tačiau anksčiau ši aikštė visuomet buvo atvira lankytojams ir niekada nekėlė jiems pavojaus. Be to, Vilniaus miesto taryba nepasiūlė jokios alternatyvios vietos renginiui organizuoti.

Šių metų gegužės mėnesį Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas atsisakė išduoti leidimą per 19 šalių-narių keliavusiam Europos sąjungos remiamam antidiskriminaciniam turui „Už įvairovę, prieš diskriminaciją“, kuris turėjo sustoti Vilniuje. Be to, Vilniaus miesto taryba vieningai nusprendė neleisti organizuoti tolerancijos kampanijos, skirtos žmogaus teisėms, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų, paremti. Kampanija turėjo vykti gegužės 25 dieną, tačiau jai nebuvo nepritarta „saugumo sumetimais“.

Šiuo metu Lietuvos parlamentas svarsto įstatymus, kurie neleistų „propaguoti homoseksualumo“ tarp vaikų. Šis įstatyminės bazės pasikeitimas susijęs su dabartinio įstatymo dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio papildymu. Šiuo metu galiojantis įstatymas nagrinėja tokias problemas, kaip fizinio ar psichologinio smurto ar vandalizmo vaizdavimas, negyvo ar žiauriai sužaloto žmogaus kūno rodymas ir informacija, galinti kelti baimę ar siaubą, skatinti savęs žalojimą ar savižudybę. Pagal siūlomas įstatymo pataisas, informacija apie homoseksualumą būtų prilyginama aukščiau minėtoms problemoms. Siūlomos pataisos autoriai aiškinamajame rašte nurodė, kad „netradicinės seksualinės orientacijos propagavimas ir informacijos, susijusios su teigiamais homoseksualių ryšių vertinimais, viešinimas gali neigiamai paveikti nepilnamečių fizinį, protinį ir, visų svarbiausia, dorovinį vystymąsi“.

Siūlomas įstatymas primena Jungtinės Karalystės 1988 metų Vyriausybės nutarimo 28 skyrių, kurį JT vaikų teisių komitetas rekomendavo panaikinti ir kuris 2003 metais buvo anuliuotas. Lietuva yra teisiškai įsipareigojusi veikti „vaiko labui“ (Vaiko teisų konvencijos 3 straipsnis), o tai reiškia – gerbti vaiko teisę nebūti diskriminuojamam, įskaitant dėl seksualinės orientacijos ar lyties tapatumo.

Teisė į žodžio laisvę, taikius susibūrimus ir asociacijas yra pripažįstama daugelyje sutarčių, įskaitant tarptautinį susitarimą dėl civilinių ir politinių teisių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kuriose dalyvauja ir Lietuva. Nors teisė į žodžio laisvę, taikius susibūrimus ir asociacijas nėra absoliuti, bet koks šios teisės apribojimas turi būti reglamentuojamas įstatymų ir atitikti tarptautinių įstatymų nustatytą tikslą. Nors renginys gali piktinti ar įžeisti asmenis, nepritariančius propaguojamoms idėjoms ar pareiškimams, renginio dalyviams turi būti sudaryta galimybė organizuoti renginį taip, kad jie nesusidurtų su skleidžiamoms idėjoms nepritariančių asmenų ar asmenų grupių fiziniu smurtu.

„Amnesty International“ primygtinai ragina Lietuvos valdžios institucijas gerbti visų žmonių teisę rengti taikius susibūrimus, teisę nebūti diskriminuojamiems dėl seksualinės orientacijos ar lyties identiteto bei skatinti pagarbą skirtingumams šalyje.

AInuoroda: EUR53/002/2007 2007 m. lapkričio 1 d.