Rezultatai

ART_3402

Aš negaliu eiti į tam tikrus tualetus, aš negaliu eiti į tam tikrus persirengimo kambarius, aš negaliu tiesiog parodyti kažkam savo ID, parduotuvėje ir t.t. nepapuolęs į keblią situaciją. Tai yra labai sunku ir, manau, kad taip neturėtų būti“, – Oskaras, 18 metų translytis vyras.
Remiantis ES Pagrindinių teisių agentūros (PTA) duomenimis, net 60 % translyčių asmenų Lietuvoje patyrė fizinį ar seksualinį smurtą ar grasinimus susidoroti per pastarųjų penkerių metų laikotarpį.

Nuo nulio iki mėnulio: translyčių asmenų žmogaus teisių advokacija Europos Tarybos lygmeniu

Šiandien Lietuvos teisės aktuose nėra įtvirtintos galimybės translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus be privalomojo chirurginės operacijos reikalavimo. Tai reiškia, kad jeigu asmuo nori pasikeisti lytį asmens tapatybės dokumentuose, pirmiausia jis turi atlikti chirurginę lyties keitimo operaciją. Tačiau ne visi translyčiai asmenys nori ir/ar gali medicininiu būdu keisti savo lytį (yra ir kitų būtų norimai lytinei tapatybei išreikšti, pavyzdžiui, hormonų terapija). Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra galimybės gauti su lyties keitimu susijusių medicininių paslaugų. Nors dar 2007 m. Lietuva Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) pralaimėjo bylą L. prieš Lietuvą ir buvo įpareigota arba priimti Lyties pakeitimo įstatymą, arba ieškovui atlyginti turtinę žalą, susijusią su medicinos lyties keitimo išlaidomis užsienyje, Lietuva pasirinko pastarąjį variantą, o Lyties pakeitimo įstatymas taip ir liko nepriimtas.

Lietuva šiuo metu yra vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje nėra teikiamos ne tik su medicininiu lyties keitimu susijusios sveikatos priežiūros paslaugos, bet nėra ir de jure ar de facto procedūros, kuria pasinaudojant translyčiai asmenys galėtų realizuoti savo teisę į teisinį lytinės tapatybės pripažinimą (t.y. galimybė pasikeisti asmens tapatybės dokumentus).

Tai reiškia, kad translyčiams asmenims neįmanoma pasikeisti asmens tapatybės dokumentus Lietuvoje, nebent tuo atveju, jei chirurginę operaciją asmuo atliko užsienio šalyje. Tačiau ši galimybė yra ribota dėl didelių tam reikalingų finansinių kaštų.

Esminiai advokacijos pasiekimai:
-Sustabdytas nepalankių teisės aktų pakeitimų priėmimas
– Europos Ministrų komitetas sustiprino bylos L. prieš Lietuvą sprendimo įgyvendinimo kontrolę – Lietuvai pritaikyta sustiprintos priežiūros procedūra
– Sukurta tarpministerinė darbo grupė su lyties keitimo reglamentavimu susijusiems klausimams spręsti

Tai yra akivaizdus translyčių asmenų žmogaus teisių pažeidimas, dėl kurio translyčiai asmenys yra priversti gyventi su jų tikrosios lytinės tapatybės ir fizinės išvaizdos neatitinkančiais asmens tapatybės dokumentais. Kasdieniniame gyvenime tai sukelia itin didelių problemų – keliaujant, ieškant darbo ar bendraujant su valstybės institucijomis. Kiekvieną kartą, pateikdami savo asmens tapatybės dokumentus, translyčiai asmenys yra priversti paviešinti savo lytinę tapatybę. Tokiu būdu nuolatos susiduriama su padidinta diskriminacijos, priekabiavimo ar netgi fizinio smurto rizika. Yra kvestionuojamas jų tapatybės autentiškumas, pateikiami įtarimai dėl svetimos tapatybės pasisavinimo ir dokumentų klastojimo. Translyčiai asmenys yra priversti atsakyti į įvairaus pobūdžio klausimus bei pateikti išsamius paaiškinimus dėl savo išvaizdos, teisinio statuso. Neegzistuojanti galimybė pasikeisti asmens tapatybės dokumentus translyčiams asmenims užkerta galimybę integruotis į ekonominį ir socialinį šalies gyvenimą.

2013 metų kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė Teisingumo ministerijos Civilinio kodekso ir Civilės būklės aktų registravimo įstatymo pataisoms, kuriomis, ministerijos teigimu, būtų įgyvendintas 2007 m. EŽTT sprendimas byloje L. prieš Lietuvą. Įsigilinusi į siūlomus teisės aktų pakeitimus, Nacionalinė lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų (LGBT) teisių gynimo asociacija „Lietuvos gėjų lyga“ (LGL) priėjo prie išvados, kad šių pataisų priėmimas neišspręstų translyčių asmenų teisės į lytinės tapatybės pripažinimą užtikrinimo. Nors teoriškai būtų numatyta galimybė atlikti medicininę lyties keitimo procedūrą, padarant šį klausimą sudėtine teisiškai neįpareigojančių medicininių procedūrų/normų dalimi ir paliekant didelę diskreciją sveikatos priežiūros profesionalams, turint omenyje transfobinį klimatą Lietuvos visuomenėje, tikėtina, kad praktikoje ši galimybė taip ir liktų neįgyvendinta. Be to, siūlomo reguliavimo kontekste pilnas lyties keitimas ir toliau būtų laikoma būtina sąlyga registruojant lyties pakeitimą asmens tapatybės dokumenutose.

Reaguodama į susiklosčiusias teisines ir politines aplinkybes, asociacija LGL 2013 metų gruodžio mėnesį pateikė savo pastebėjimus Europos Tarybos Ministrų komitetui – institucijai, vykdančiai EŽTT sprendimų vykdymo priežiūrą – dėl sprendimui įgyvendinti numatytų priemonių neefektyvumo ir neatitikimo tarptautiniams žmogaus teisių apsaugos standartams.

2014 metų liepos mėnesį LR Seimas atmetė Teisingumo ministerijos pasiūlytas bendrąsias sprendimo įgyvendinimo priemones. Plenarinės sesijos metu kai kurie parlamentarai viešai teigė, jog „tokiu būdu siekiama finansuoti lyties keitimo operacijas iš mokesčių mokėtojų pinigų“, o patį lyties keitimą vadino „nesąmone“. Atsižvelgiant į šiuos negatyvius procesus nacionaliniame lygmenyje, Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas 2014 metų rugsėjo mėnesį bylai L. prieš Lietuvą pritaikė sustiprintos priežiūros procedūrą. Šis įvykis paskatino Lietuvos Vyriausybę skelbti „perkrovimo“ politiką, kuria buvo atsisakyta iki tol planuotų taikyti viešosios politikos priemonių, įgyvendinant Strasbūro teismo sprendimą byloje L. prieš Lietuvą nacionaliniu mastu. 2015 metų sausio mėnesį Vyriausybės atstovė prie EŽTT informavo Ministrų komitetą, jog nuspręsta steigti darbo grupę Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijose su lyties keitimo reglamentavimu susijusiems klausimas spręsti.

Nors sustiprintos priežiūros procedūros taikymas Europos Tarybos lygmeniu ir Lietuvos Vyriausybės paskelbta „perkrovimo“ politika laikytini didžiausias aprašyto advokacijos proceso laimėjimais, šie epizodai žymėjo beprasidedančio įdomaus proceso, kuriuo siekiama užtikrinti efektyvų translyčių asmenų žmogaus teisių užtikrinimą ilgojoje perspektyvoje, pradžią.

„Įgyvendinant su socialinės atskirties atžvilgiu pažeidžiamų visuomenės grupių teisėmis susijusias advokacijos priemones, būtina užtikrinti šių grupių atstovų dalyvavimą advokacijos strategijos planavimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapuose. Tik tokiu būdu taps įmanoma atsižvelgti į realius šių individų poreikius ir generuoti efektyviausius pasiūlymus įstatymų leidėjams bei viešosios politikos įgyvendintojams”, – Tomas Vytautas Raskevičius, LGL Žmogaus teisių politikos koordinatorius

2015 metų vasario ir balandžio mėnesį asociacijos LGL atstovai dalyvavo susitikimuose Strasbūre (Prancūzija) su prie Europos Tarybos (ET) reziduojančių diplomatinių atstovybių atstovais, Parlamentinės Asamblėjos delegatais bei Sprendimų įgyvendinimo departamento atstovais. 2015 metų gegužės mėnesį LGL atstovai buvo pakviesti į LR teisingumo ir sveikatos ministerijose įsteigtos darbo grupės posėdį, kuriame pristatė aukščiausius translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartus. Reaguojant į Lietuvos valdžios institucijų teikiamus siūlymus, apie proceso eigą ir toliau išsamiai buvo informuojamas Europos Tarybos (ET) Ministrų komitetas. Taip pat, atsižvelgiant į šiuos reikšmingus pokyčius, buvo imtasi atitinkamų poveikio priemonių mobilizuojant vietinės translyčių asmenų bendruomenės narius, siekiant juos paskatinti įsitraukti į įgyvendinimas advokacios veiklas. Buvo organizuojami įvairūs bendruomeniniai renginiai, filmų peržiūros, susitikimai su tarptautiniais ekspertais. Bendruomenės telkimui skirtos veiklos netruko duoti rezultatų – 2015 m. gruodžio mėn. asociacija LGL pristatė pirmuosius TRANS* asmenų matomumo didinimui skirtus socialinius video, kuriuose tikri ir realūs TRANS* žmonės iš Lietuvos dalinasi savo patirtimis dėl neegzistuojančios lyties pakeitimo procedūros. Šis įdomus ir dinamiškas procesas detaliai analizuojamas pirmuosiuose išimtinai translyčių asmenų žmogaus teisių temai skirtuose asociacijos LGL leidiniuose „Translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartai: lyties pakeitimas ir teisinis pripažinimas“ ir „Apsauga nuo diskriminacijos lytinės tapatybės ir lyties raiškos pagrindais Lietuvos teisinėje sistemoje: galimybių studija“. 2015 metų gruodį portale manoteises.lt startavo parašų rinkimų akcija po elektroninė peticija #TRANS_LT. Peticijos tikslas – paraginti šalies įstatymų leidėjus, politikos formuotojus bei įgyvendintojus įtvirtinti su tarptautiniais translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugos standartais suderinamą nacionalinį teisinį reguliavimą, sudarant galimybę translyčiams asmenims pasikeisti asmens tapatybės dokumentus neatlikus chirurginės lyties keitimo operacijos. Siekiant pabrėžti teisinio lyties pakeitimo pripažinimo būtinybę Lietuvoje, surinkti elektroninės #TRANS_LT peticijos parašai 2016 metų pavasario sesijos metu bus pristatyti LR Seimui bei kitoms atsakingoms institucijoms.

Nors aprašomas advokacijos procesas vis dar tebesitęsia, galima daryti išvadą, jog asociacija LGL sustiprino savo, kaip translyčių asmenų interesams atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos, legitimumo laipsnį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu, tokiu būdu įgalinant siekti efektyvių pokyčių translyčių asmenų žmogaus teisių srityje ir ateityje.

Sunkumai ir iššūkiai:
(1) nepakankamas žinių ir kompetencijų lygis ne tik atstovaujant specifinės LGBT bendruomenės (sub)grupės narių interesams, bet ir įgūdžių trūkumas įgyvendinant teisinės advokacijos priemones
(2) nepakankami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai vykdant advokacijos veiklas – aprašomos veiklos buvo įgyvendintos pro bono
(3) dėl Lietuvos visuomenėje paplitusių transfobinių nuostatų, translyčiai asmenys itin nedrąsiai įsitraukia į įgyvendinamas advokacijos veiklas